Mozambikas

Urtė Pundziūtė
Apie šalį:
Mozambikas tęsiasi 2500 km Indijos vandenyno skalaujama pietryčių Afrikos pakrante.
Beveik pusę šalies užima Mozambiko žemuma. Aukščiausias šalies kalnas Binga (2436 m.) Pietvakariuose, PAR pasienyje stūkso vulkaniniai Lebombo kalnai. Šalyje tyvuliuoja dalis Nijas ežero, kurio kita pusė priklauso Malaviui. Bendras šalties plotas: 801,6 tūkst. kv. km
Gyvena 18,6 mln žmonių. Apie 60 tautelių:makua (47%), tsongai (23%), malaviai, šonai, makonde ir kt.
kokosas.JPGTai viena iš seniausių valstybių pasaulyje. Žmonės čia gyvena jau daugiau kaip 2 mln. metų. Seniausio žmogaus pėdsakai archeologų kaip tik buvo aptikti šiose vietose. Maždaug prieš 2 tūkst.metų klajojančios bantu tautos atvežė geležį. Prekyba auksu ir dramblio kaulu pakėlė šalies civilizacijos lygį į vieną iš aukščiausių Afrikoje.
Įspūdingiausios vietos:
Bazaruto archipelagas – viena iš gražiausių žemyno vietų, saugoma valstybės. Nutolęs 10 km nuo pakrantės. Archipelagą sudaro 5 salos smėlėtais paplūdimiais, skalaujamais žydros jūros. Bazaruto sala (37 km ilgio ir 7 km pločio) yra pamėgta flamingų , o gėlo vandens ežerai yra daugybės krokodilų namai. Vakarinėje salos dalyje yra didžiulės smėlio kopos, kurių spalvos keičiasi keliskart per dieną.
Archipelage veisiasi daugybė egzotiškų paukščių (164 rūšys), kuriuos išvysti atvyksta ornitologai iš viso pasaulio.
Salose populiari didžioji žvejyba, čia svajoja pažvejoti aistruoliai iš viso pasaulio. Povandeninio nardymo mėgėjų akiratyje – įspūdingi pakrantės koraliniai rifai ir paskendę laivai.
Quirimbas archipelagas nutolęs apie 100 km nuo pakrantės. Jį sudaro 32 koralinės salos. Čia vieni įspūdingiausių ir turtingiausių koralinių rifų visame pasaulyje.
Turistus vilioja vieni įspūdingiausių Afrikos paplūdimių. Ypač išvystytas turizmas Tofu pakrantėje. Čia jau atvyksta ilsėtis užsakomaisiais reisais vokiečiai, olandai, portugalai ir kiti Vakarų europiečiai. Lietuviai dar neatrado Mozambiko, tačiau tai tik laiko klausimas.
tofo-32.JPGSostinė Maputu išaugo iš 1781 m. portugalų įkurto forto. Buvęs labai gražus miestas nuniokotas beveik 20 m užsitęsusio karo. Keliautojus į jį vilioja gyva atmosfera, draugiški žmonės. Verta aplankyti Meno istorijos muziejų, geležinkelio stotį, kurią suprojektavo ir pastatė tas pats garsusis Eifelis, Paryžiaus bokšto autorius.
Įdomūs egzotiškos augalijos įvairove botanikos sodai, Nacionalinis dailės muziejus ir municipalinis turgus, kur kiekvienam verta užsukti, kad pajustum šalies koloritą.
Beira – antras pagal dydį šalies miestas (880 kv.km), į šiaurę nuo Maputu, didžiausias šalies uostas ir galutinė Afrikos tarptautinio geležinkelio stotis.
Pemba – išvystytos turizmo industrijos kurortas. Daugybė vandens pramogų.
Il sala, nutolusi nuo žemyno 3 km ir su juo jungiasi tiltu. Buvusi Rytų Afrikos kolonijinė Portugalijos sostinė.
Garsi daugybe mečečių, hinduizmo šventyklų. Statiniai yra saugomi UNESCO. Svarbiausias objektas -Rūmai ir San Paulo laikrodinė-buvusio šalies gubernatoriaus rezidencija (XVIII a.). Šie pastati užima vakarinę salos dalį. Rūmuose – reti baldai ir papuošalai iš Portugalijos, Arabijos, Indijos, Kinijos. Šiaurinėje salos dalyje – San Sebastian viduramžių fortas ir bene seniausi žemyno statiniai.
laivo-griauciai-beiros-papludimyje.JPGŠalis garsėja makonde genties skulptūros, dailės ir kitais meno kūriniais, etnine kūryba.

Kelionė per visą šalį
Mozambikas, skirtingai nei Zimbabvė, šiandien yra auganti ir besivystanti šalis. Nors keliai ir prastesni nei kaimynės, tačiau sparčiai vystoma prekyba su Vakarų šalimis. Čia be problemų jau galima gauti importinių produktų, kurių ilgai, o gal ir beviltiškai ieškojome Zimbabvėje. Čia lengviau susisiekti ir su pasauliu, galima be vargo įsigyti vietinę mobiliojo telefono kortelę už normalią kainą. Mes keliavome nuo kalnuotosios Zimbabvės dalies sienos prie Mutarės miestelio iki Beiros miesto šalia Indijos vandenyno, į pačius pietus iki sostinės Maputo ir tada atgal į šiaurę – į Malavį.

urte-ir-tradicine-valtele.JPGŽuvų gaudynės
Ilgai lauktasis Indijos vandenynas! Tris mėnesius, kol dirbome savanorėmis Zimbabvėje, svajojau, kada pagaliau pamatysime Indijos vandenyną ir galėsime maudytis maudytis maudytis! Buvau tikrai pasiilgusi maudynių, nes Zimbabvėje niekur nesimaudėme dėl laukinių gyvūnų arba bilzarijos pavojaus. Vos tik pasiekėme vandenyną, ilgai lauktų maudynių nesutrukdė net ir daugybė ant kranto išmestų medūzų. Žvejai iš medžio išskobtomis valtelėmis plaukia į vandenyną, meta tinklus, o po to didžiulis žmonių būrys juos traukia į krantą. Dažnai tinkluose žuvų visai nesimato, tačiau miklios rankos greitai jas pagauna ir atskiria iš kartu pagautų medūzų krūvos, kurios vėliau ir lieka saulėje džiūti…

Gamtos šėlsmas
po-audros-2.JPGPrieš pat mums atvažiuojant į Mozambiką, prasiautė didžiulis ciklonas, kuris smarkiai nusiaubė centrinėje šalies dalyje esančius pajūrio miestelius. Nuvažiavę į Vilankulos kurortinį kaimelį, tikėjomės išvysti žydrąjį vandenyną, kokosų palmių alėjas, minkštą smėliuką ir idilišką ramybę. Tačiau palei pat krantą augančios palmės buvo nulaužytomis viršūnėmis, vandenyje plaukiojo šiukšlės ir lūženos, iš palmių lapų bei nendrių nupinti namukai stovėjo nuneštais stogais arba sienomis…Žmonės dirbo, bandė atstatinėti tai, ką gamtos stichijos sugriovė, tačiau vietiniai šnekėjo, kad bent pusę metų visiškai nebus darbo, nes nebebus turistų.

Tofo krabai
Patekęs į Tofo miestelį, gali eiti pajūriu, klausytis vandenyno ir kelias valandas nesutikti nė vieno žmogaus. Gal pamatysi kokį vienišą žvejį ar vaiką, norintį parduoti iš kriauklių ar karoliukų padarytus papuošalus, tačiau visą kitą laiką jausiesi esąs be galo arti gamtos.
Kokosų palmės visur, kur tik akys mato, o smėlyje tvarkingai iš nendrių ar plonų pagaliukų nupinti namukai, kuriuose verda gyvenimas.
crab_tofo.jpgAš tik Tofo pirmą kartą pamačiau tiek daug didelių krabų. Jei tik priartėji prie kokio uolėto kranto, gali matyti daugybę mažų skylučių smėlyje, į kurias slėptis lekia krabiukai. O vakare eidamas gali klausytis, kaip tau iš po kojų lekia ir krebžda didieji krabai. Brrr.. iš pradžių buvo baisoka eiti, nes vis atrodydavo, kad užminsiu ar kad įsikabins į basą koją.
Portugalų įtaka
Mozambike kalbama daugybe vietinių kalbų, tačiau valstybinė kalba yra portugalų. Gaila, kad nė viena iš mūsų nešnekėjo portugališkai, tad bendravimas su kaimuose gyvenančiais vietiniais buvo kiek sudėtingas, nes jie nekalbėjo angliškai, o mes – portugališkai. Tačiau tie, kurie ėjo į mokyklą ar universitetą, arba dirba vietose, dažnai lankomose turistų, kalba angliškai.
Mozambikas – buvusi Portugalijos kolonija, tad iki dabar jaučiama portugalų įtaka.
Maloni staigmena buvo neįtikėtino skanumo mozambikietiška virtuvė! Taip skaniai paruošto ir ant ugnies kepto viščiuko su aštriuoju piri piri dar niekur neteko ragauti. O ką jau kalbėti apie šviežias jūrų gėrybes, žuvis kokosų padaže!

tradicinis-instrumentas-mbira.JPGDušas su žvake
Kadangi dabar Mozambikas tik atsigauna po ilgai vykusio pilietinio karo, gali matyti, kaip viskas plėtojasi. Prabangios parduotuvės centre ir skurdūs lūšnynai miesto pakraščiuose, įmantrūs jūrų gėrybių patiekalai restoranuose ir lauko virtuvėse verdami pusryčiai. Kadangi keliavome autostopu, žmonės kartais pasiūlydavo apsistoti savo namuose, taip pat naudojomės svetingųjų žmonių klubu ir iš vidaus pamatėme skirtingų visuomenės sluoksnių gyvenimą. Svečiavomės muitininko ir portugalų kilmės mozambikiečių vilose, tuščiais keliais lėkėme prabangiomis mašinomis. Buvome apsistoję ir Maputo priemiestyje, kur valandą važiuodavome prikimštame autobusiuke, smėlėtais keliukais eidavome iki namų, prausėmės iš bambukų nupintame duše pasišviesdamos žvake ir miegojome ant bambukinių kilimėlių.
Net dabar juokas ima, prisiminus vieną karštą dieną tuščiame centrinio Mozambiko kelyje. Pamatėme atvažiuojantį vyrą su dviračiu ir abi draugiškai pasisveikinome, tačiau vietoj pasisveikinimo išgirdome „beee”. Pasirodo, vyras vežėsi ant dviračio pririštą gyvą ožką! Priekinėmis kojomis pririšta prie vairo ir sėdinti ant dviračio rėmo ožka su mumis ir pasisveikino.
Tokie trumpi mūsų įspūdžiai iš egzotiškojo Mozambiko, kuriame pasijunti tarsi labai lėtai judančiame laike. Nuoširdūs ir mieli žmonės, neišlepinti turistų, kurių dar reta šioje šalyje. Pamažu vis daugiau ypač iš Vakarų šalių atranda šį rojaus kampelį su vienais iš gražiausių paplūdimių visoje Afrikoje ir ne tik. Įspūdingos nardymui vietos, natūrali, mažai paliesta gamta ir egzotiški, paprasti ir labai nuoširdūs vietiniai gyventojai.

DALINTIS