Margučio magija

Austė Šaulytė

Nuotraukos Ritos Vasiliauskienės

Pirmą pilnaties sekmadienį po lygiadienio ateina Velykos – gražiausia pavasario šventė. Kiekvienas jų sampratą ir tradicijas atsinešame iš vaikystės, dažniausia – kaip ją šventė mūsų tėvai, taip švenčiame ir mes.

Šįkart apie savo šeimos tradicijas pasakoja Arklio muziejaus dailininkė Rita Vasiliauskienė. Ji karpo įvairius karpinius, margina kiaušinius, kepa duoną ir šių meninių sugebėjimų moko kitus. Neseniai muziejuje jos kepamai duonai, liejamoms žvakėms ir karpiniams buvo suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Rita kviečia visus, kas tik nori visa tai išbandyti savo rankomis, atvykti į muziejų. Savo pirmąsias kūrybos pamokas ji gavo iš močiutės. Seniau kone kiekvienoje šeimoje buvo puošiami karpiniais paveikslai, įvairios lentynėlės, audžiama, siuvinėjama. O kiaušinius marginti ji išmoko iš tėvelio, kuris ir vašku margino, ir skutinėjo.
Rita užaugo Anykščiuose. Baigė dailės mokslus, iš profesijos stiklė. 15 metų gyveno Kaune, tačiau vis rūpėjo grįžti į gimtinę – traukė graži gamta, žmonės. Jau 15 metų ji savo vaikystės mieste. Prieš šešerius metus, sužinojusi apie edukacines programas Arklio muziejuje, pasiprašė pabandyti. Ir prigijo. „Į darbą važiuoju kaip į šventę”, – sako ji. Muziejaus sodyboje ji kuria, moko šių amatų visus norinčiuosius. Tampa tradicija atvykti kolektyvams, šeimoms išsikepti savo duoną įvairių švenčių proga.

Margučio gimimas

Daugelis manome, kad kiaušinių marginimas yra labai sudėtingas užsiėmimas. Mano mama tebemargina svogūnų lukštais. Aš šiek tiek patobulinau naudodama dabar labai madingą dekupažo techniką. Ant kiaušinių uždedu įvairių augalų – petražolių, salierų ar begonijų – lapelių, juos apvynioju plonu siūlu, kad laikytųsi ir verdu kiaušinius svogūnų lukštų nuovire. Tie lapeliai palieka žalsvą atspaudą ant kiaušinio. Kiekvienas nusidažo vis kitaip. Įdomūs ir gražūs tie mano kūrinėliai, bet norisi išmokti ir tradicinių būdų, būtent čia yra vietos kūrybai ir rankos lavinimui. Klausiau Ritos pasakojimo apie tradicinį marginimą ir supratau, kad tas laikas pabandyti jau atėjo. Taigi Rita paima aromatinę žvakidę, įdeda į lėkštutę vaško, o apačioje uždega žvakutę. Kol vaškas ištirpsta, išverda kiaušiniai. Po to paima pieštuką, į jo galą įsmeigia adatėlę ar mažą vinį, žiūrint kokio storio linijas teps vašku, ir ištirpusiu vašku piešia sumanytus ornamentus. Kiekvieną kartą jie išeina kitokie. Vaškas po trijų sekundžių sustingsta, tad reikia greitai ir tiksliai piešti. Dažoma keliomis spalvomis. Ankščiau dažų pasigamindavo iš augalų – juodalksnių žievių, šieno nuoviro, rugiagėlių žiedų, dabar nusiperka. Vašku išmargintas kiaušinis dedamas į maistinius dažus, įpilama truputį acto ir pamirksta, kol nusidažo norimo ryškumo spalva. Kitas būdas – raižymas. Kiaušiniai išverdami stipriame kiaušinių lukštų nuovire ar kitokiuose dažuose ir skutinėjami aštriu peiliuku ar stiklo šuke. Patogu skutinėti tapetams pjaustyti skirtu peiliuku. Rita prisipažįsta, kartais raižanti be jokio plano, tik vėliau ateina mintis. Kartais iš tautodailininkų sulaukia priekaištų, kad naudoja mažai tautinių motyvų.

Velykų valgiai
Velykų stalas puošiamas tradiciniais šventiniais patiekalais. Ant jo, be margučių, puikuojasi keptas arba virtas kumpis, namuose gaminti krienai, žalumynai, dažniausia ant palangės užaugintos pipirinės, petražolės, salierai, svogūnų laiškai, kitos salotos. Iš sviesto tarsi skulptorė nulipdo avinėlį. Jis stovi vidury, šalia margučių. Iš ryto einama į bažnyčią pašventinti valgių ir tada sėdama prie stalo.
Kiaušinis – gyvybės jėga. Jį pradaužus ši jėga simboliškai paleidžiama į žemę, nugali tamsą ir visą blogį. Taip mąstydavo senoliai.
Margučiai – pavasario žadinimo simbolis, magija. Visa šventė prasideda nuo kiaušinio. Jie ridenami, tikrinama, kuris stipresnis. Senovėje būdavo rengiamos varžytuvės, kieno kiaušinis tvirčiausias. Kartais ir pagudraujama. Išpučiamas pro skylutę kiaušinio turinys ir pripilama skysto vaško. Jis sustingsta, kiaušinis pasunkėja, bet nedūžta – laimi prieš visus. Toks apgavikas būdavo baudžiamas, verčiamas suvalgyti savo kiaušinį. Vaišinasi, sveikina vieni kitus, džiaugiasi šventės sulaukę, supasi, eina pasivaikščioti, lanko vieni kitus.
Norite išmokti kiaušinius marginti kartu su dailininke? Paskambinkite į Arklio muziejų ir susitarkite dėl laiko. Vykdami užsukite į Anykščių koplyčią.
Tel. (8~381) 51 722, (8~623) 70629. El. paštas arkliomuziejus@gmail.com

Ritos šeimos Velykų pyrago receptas
Biskvitas: 250 g sviesto, 1 stiklinė cukraus, tarkuotų citrinos žievelių pagal skonį ir miltų.
Sviestas su cukrumi gerai ištrinamas iki baltumo, sudedamos citrinos žievelės (galima pagardinti ir cinamonu, vanile, smulkintais riešutais). Miltų beriama tiek, kad tešlą būtų galima kočioti. Išminkius tešlą, iškočiojamas maždaug 0,5 cm storio lakštas, išpjaunami du skrituliai pagal torto formą ir jie iškepami krosnelėje.
Pertepimo kremas: užkaitinama 0,5 l pieno, manų kruopų beriama tiek, kad išvirtų nelabai tiršta tyrė. Ji atvėsinama. 1 stiklinė grietinėlės išplakama su 0,5 stiklinės cukraus. Kad kremas būtų kietesnis, galima įdėti ištirpintos želatinos arba želė, kurios galima nusipirkti parduotuvėje. Manų tyrė, išplakta grietinėlė, ištirpinta želė išmaišoma ir pilama ant biskvito skritulio. Geriausia tai daryti įdėjus į pusdubenį ar specialią formą. Ant kremo vėl uždedamas antras skritulys ir vėl kremas. Jei grietinėlė bus labai šalta, o manų tyrė per daug atvėsusi, sudėjus želė, viskas ims greit stingti, todėl teks skubėti. Geriausia manų tyrę atvėsinti tik tiek, kad ji nebūtų karšta, bet visai neatšaldyti. Kremą galima supilti į kulinarinį švirkštą ir išspausti gražiais pūpsneliais. Kremas gali būti įvairiausio skonio – pagardintas išspaustos citrinos sultimis, cinamonu, vanile ar mandarinų skiltelėmis. Pažiūrėkite, gal šaldiklyje turite šaldytų braškių ar kitokių uogų – papuoškite torto viršų. Perteptas tortas formoje dar turėtų pastovėti keletą valandų arba visą naktį, o Velykų rytą tik išimamas iš formos ir prireikus jo šonai pabarstomi trupiniukais ar šokoladu.

Skanaus!

DALINTIS

2 KOMENTARAI