Keliautojas, jogas T. Gudėnas: “Tokios ramybės kaip Lietuvoje, nelabai kur surasi”

Vytautas Nosevičius

Tomo Gudėno nuotraukos

Keliautojas, cirko artistas, šokėjas, kaskadininkas, parkūro Lietuvoje pradininkas, jogas Tomas Gudėnas nenustygsta vietoje – nuolat siekia tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Metus keliavęs po įvairiausias Senojo žemyno vietas, rodęs triukus gatvėse, Tomas pasuko visai kita linkme ir iš Europos pasuko link Azijos, nukeliavo į maharadžų ir jogų šalį Indiją ir keliems mėnesiams apsistojo Himalajų papėdėje įsikūrusiame Rišikeše. Tarp Gangos upės ir Himalajų kalnų įsikūręs Rišikešas yra Indijos jogų sostinė, kurioje įsikūrę daugybė ašramų, jogos ir meditacijos centrų. Kadaise čia apsilankę legendiniai bitlai sukūrė dainą „The Happy Rishikesh Song“. Ir šiandien dvasinio nušvitimo ir laimės ieškoti į Rišikešą plūsta žmonės iš viso pasaulio, tad nenuostabu, kad šią vietą vidiniam tobulėjimui pasirinko ir lietuvis. Ten sutiko daugybę jogų ir tarp jų 106 metų senolį, kuris ne per seniausiai lankėsi ir Lietuvoje. Garbaus amžiaus indas stebino mūsų žmones gebėjimu susirangyti įvairiausiomis neįtikėtomis pozomis.

Tomas atlieka jogos asanas

Viešėdamas jogų šalyje T. Gudėnas siekė kiek įmanoma labiau pažinti savo kūną bei sąmonę beigi suderinti ramų protą su kūno valdymu. „Pasirinkau Mokytoją, kuris dėstė aštangą vinjasą* – daug fizinės ištvermės reikalaujančią jogą, nes esu akrobatas ir man labai reikia intensyvios fizinės veiklos, beje, ir ten sutiktas ajurvedos meistras man pasakė, kad pagal mano došas (kūno tipą) turiu kasdien daug ir intensyviai sportuoti“, – sako lietuvis, šios kelionės metu pasisėmęs itin daug dvasinės patirties ir, kaip pats sako, grįžęs visai kitokios sąmonės būsenos, nei išvyko. „Atsirado visai kiti norai, pradėjau jausti visai kitus skonius, matyti daugiau spalvų, anksčiau kartais svaigindavausi alkoholiu, kuris naikina smegenų ląsteles negrįžtamai, dabar net minties nekyla tai daryti…“ – sako jis.

Šiuo metu T. Gudėnas intensyviai treniruojasi kelis sykius per dieną, studijuoja dvasinę literatūrą bei kuria naują cirko-šokio spektaklį apie įvairius dvasinius dėsnius – pasaulio kūrimą ir griovimą.

Šokio sūkuryje

Spektakliu bus siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad ką padarai, tai tau ir sugrįžta, kad būti geram verta ne tik finansiškai…. Kad esame atsakingi už tai, kaip elgiamės su savo planeta, kad miškų kirtimai, kalnų griovimai, didžiuliai šiukšlynai nepraeis be tam tikrų pasekmių mums visiems. Ar mes trokštame ilgo, laimingo ir sveiko gyvenimo ar greito rezultato bet kokiomis įmanomomis priemonėmis… Jei mes kuriame dalykus, kurie nuodija mūsų organizmus, mūsų planetą, tai kur juda mūsų civilizacija ir ar tai išvis galima vadinti civilizacija, tai greičiau barbarai…..

Gyvenimas be laikrodžio

Būdamas Indijoje Tomas intensyviai fiziškai ir dvasiškai valėsi. Vadovaujamas ajurvedos meistrų atliko 15 dienų organizmo valymosi procedūras – pančakarmą, kurios metu reikėdavo gerti daug arbatos žolelių, kasdien lankytis pirtyse. Vyksta labai intensyvus organizmo valymas. „Mes gyvename itin nesveikai – užterštas, oras, nesveika mityba, fizinis neveiklumas – todėl mūsų organizmas užsiteršia, užsikemša, mes depresuojame… Tad būtina retkarčiais organizme padaryti tvarką ir išsišluoti“, – pastebi keliautojas. Jis visas sukauptas žinias kaip padėką mokytojams ruošiasi perduoti seminarais ir lietuviams.

Viename iš daugelio Tomo vedamų seminarų

„Labai daug žinių sukaupiau. Jų Lietuvos žmonėms labai trūksta, juk mokykloje mūsų niekas nemokino, kaip reikia teisingai, sveikai gyventi, o tik liepdavo mokytis niekam nereikalingus dalykus, beje, minčių valdymą labiau įsisavindavau ne per jogą, o tiesiog per buvimą šalyje, kur reikia turėti labai daug kantrybės, nes niekas nevyksta punktualiai, traukinio gali laukti bene dešimt valandų nežinodamas, iš kurios pusės jis atvyks, su lagaminais mindžikuodamas iš vietos į vietą ir tai kažin ar sulauksi… Indai neturi laiko sąvokos, jie net visiškai negyvena pagal kalendorių, čia mes turime darbo ir ne darbo dienas, ten tai neegzistuoja, jei, tarkim, užsakai pasiūti rūbą pas kokį prekeivį, tai jis pakviečia ateiti rytoj atsiimti, ateini kitą dieną sutartu laiku, paprašo truputį palaukti ir ateiti po 10 minučių, ateini vėl, pasiūlo ateiti po valandos, o kai ateini po valandos, sako, gal ateik rytoj… Negali ant jų pykti, tiesiog jie taip gyvena“, – dėsto pašnekovas. Būdamas Indijoje lietuvis pastebėjo labai keistą reiškinį, ko ankščiau nebuvo patyręs. Visur, kur tik eidavo, jis jautė apsivalymą, pradėdavo sloguoti ir pan., ypač tai pasireikšdavo po apsilankymo šventyklose.

Indijoje

Ten jautė labai didžiulę energiją. „Neretai Vakarų žmonės mano, kad jei suslogavo ar kaip kitaip apsirgo, reikia visa tai kuo greičiau numušti antibiotikais, visais įmanomais būdais nuslopinti, bet tai juk yra organizmo apsivalymas, o nutrauktas niekur nedingsta, persimeta į kitas kūno ertmes, ten sukeldamas uždegimą. Jei pakyla aukšta temperatūra, tai tam, kad degintų bakterijas, toksinus ir kitus nereikalingus šlakus, o ją numušus, visos tos bakterijos išplinta į kitas organizmo vietas“, – sako intensyviai Rišikeše lietuvis, studijavęs masažus, mitybą bei sveikatingumą.

Bambukų giraitėje

Labiausiai Tomą Indijoje liūdino gausybė šiukšlių gatvėse. Anksčiau indai vietoj lėkščių naudojo bananų lapus, pavalgę juos išmesdavo, bet atkeliavo plastikas, o jokio išsilavinimo apie ekologiją jie neturėjo ir neturi, kaip neturėjo ir plastiko fabrikų, kol atvyko britai ir jų pristeigė, tad plastikinių puodelių, lėkščių, maišelių pilnos visos pakampės, visur kalnai šiukšlių, purvas ir baisi smarvė.

Pirmomis buvimo Indijoje dienomis keliautojui šoką sukeldavo gausybė vargetų vaikų. „Kasdieną prie manęs pribėgdavo išmaldos kaulyti ne mažiau kaip trisdešimt vaikų, o visiems norisi kažką duoti, tai ištrauki riešutų iš kuprinės, tai obuolį, paskui pamačiau, kad tai yra be galo be krašto, kuo daugiau duodi, tuo daugiau pribėga ištiestomis rankomis…. Vėliau supratau, kad ne aš esu jo skurdo priežastis, tad jei galiu padėti – padedu, jei ne, tai ne. Baisiausia, kad jie įpranta kaulyti ir nesiima jokio darbo, nenori tobulėti, tingi ko nors imtis, dvasiniai mokytojai pabrėžia, kad tai didžiausia Indijos problema, nors to darbo apstu. Žmonės neveiklūs iš prigimties, klimatas šiltas, rūbų, būsto kaip ir itin nereikia, kokį vaisių nusiskynei nuo medžio ir pragyvenai dieną“, – pažymi indų gyvenimo ypatumus lietuvis.

Tomas su žmona, kuri taipogi eina dvasiniu keliu ir praktikuoja jogą

Jie jam atrodė keisti vien dėl to, kad ten viskas apvirto aukštyn kojomis – turtingi vakariečiai čia važiuoja dvasinio peno, o vietiniai viską matuoja pinigais, jie labai nori tapti tokie, kaip vakariečiai, bet kokiomis sąlygomis, lipdami per galvas, pamiršę, kokius jie patys turi dvasinius turtus, kokį didžiulį kultūrinį palikimą.

Lietuvoje geriausia

Sugrįžęs į Lietuvą T. Gudėnas pajuto, kaip myli savo šalį. Nors atvyko iš vasaros į šaltį, namuose pasijuto labai gerai. „Labai apsidžiaugiau, kad grįžau į Lietuvą, esu be galo laimingas būdamas čia, keliauti beprotiškai gera, bet labai gera būti ir čia, gera kalbėti savo gimtąja kalba, nes liūdna nuolat kalbėti svetima kalba ir dar kai tavęs nelabai supranta…. Gera pagaliau būti savo Tėvynėje, kurti, dalytis sukaupta patirtimi“, – džiaugiasi Tomas, sugrįžęs po ilgų klajonių namo.

Tomas džiaugiasi buvimu Lietuvoje

Anot jo, tokios ramybės kaip Lietuvoje nelabai kur surasi. Dar džiaugiasi, kad maistas čia nelabai aštrus. Indijoje net paprašius pagaminti neaštriai, atnešdavo baisiai aštraus maisto, burna degdavo, o pasakius pastabą virėjas paragaudavo ir nustebdavo, juk čia visai neaštru…

Sugrįžęs į Lietuvą Tomas džiaugiasi dar ir natūraliu maisto, kurio labai pasiilgo, skoniu. Lietuvoje jam labiausiai trūksta šviežių vaisių. „Indijoje papajas, mangus, ananasus valgiau kone nuskintus nuo medžio, jie visada prinokę, gėriau šviežiai spaustas įvairiausių vaisių sultis, kokosų pieną ir visa tai labai pigiai“, – sako Tomas. Jis prieš keletą metų tapo vegetaru. Pasirinkimas gyventi be mėsos Indijoje dar labiau buvo įtvirtintas. „Indijoje pamačiau, kaip atrodo žmonės, kurie niekada nevalgė mėsos. Jie paprastai atrodo daug jaunesni nei yra iš tikrųjų, visai neturi raukšlių, yra ramūs, neagresyvūs, gyvybingi“, – vardija vegetarų ypatumus lietuvis. Ajurvedos daktaras, pas kurį Tomas darė organizmo valymą, mokė, kad svarbiausia maiste yra gyvybinė energija – prana, ne baltymai, ne angliavandeniai, ne riebalai, ne kažkokie kiti elementai, apie kurių būtinumą mūsų organizmui triūbina vakarų daktarai, bet prana, kurios dėka mes ir esame gyvi. Ir kiek tos pranos yra mūsų vartojamame maiste, tiek mes jos ir gauname. Augalas, kuris yra nemarinuotas, nepjaustytas, nekeptas (tarkim, pomidoras, nuskintas močiutės šiltnamyje, obuolys, parinktas sode iš po obels, ir pan.) turi labai daug pranos, o užmušto galvijo mėsa turi destruktyvios, neigiamos, griaunančios ir mums varančios depresiją energijos. Nužudytas gyvūnas turi tik kančios energijos, nes ką jis jautė, kai buvo galabijamas, tai savyje ir sulaikė, tad žmogus, valgydamas mėsą, pasiima baimės, sielvarto, sunkumo energiją… Beje, prana pas mus ateina ne tik per maistą, bet dar per kvėpavimą, žvelgimą į saulę, buvimą gamtoje…

Pranos gauname ir iš buvimo gamtoje

Keliaudamas per dešimtis Indijos miestelių, Tomas pastebėjo, kad ten, kur kabo paskersti galvijai, išdarinėtos kiaulės, žmonės dažniausiai būna agresyvūs, pikti, purvini vaikai būriais bėga kaulyti pinigų, jų pasisveikinimas: „Duok 10 rupijų!“, o ten, kur dauguma žmonių yra vegetarai, tvyro harmoninga, rami aplinka, visi šypsosi, niekur neskuba, itin draugiški, iš tolo mojuoja, vaikai laimingi labinasi… „Pastariesiems net keista, kad kažkur gali būti valgoma mėsa. Kai pasakai, kad Vakaruose yra normalūs žmonės ir vegetarai, jie nesupranta, sako, kad čia kažkokia nesąmonė, visi Visatos dėsniai apversti aukštyn kojom, yra tik normalūs žmonės ir mėsėdžiai“, – šypsosi T. Gudėnas.

Tomas praktikuoja jogą – atlieka asanas

Tomas teigia, kad Lietuvoje jam nesunku būti vegetaru, nes lietuviškos daržovės tokios nuostabios. „Pačios pigiausios daržovės yra lietuviškos, ūkininkų užaugintos ir jos yra pačios geriausios, sveikiausios, labai skanios ir mums tinkamiausios. Morkos, kopūstai, burokai, juodieji ridikai, salierai ilgai išsilaiko mūsų sąlygomis, yra mažai kuo apdoroti ir pritaikyti išskirtinai lietuviui. Gerdamas morkų ir burokėlių sultis gaunu vitaminų ir energijos visą dieną, o jos man labai reikia, nes intensyviai kelias valandas treniruojuosi“, – džiaugiasi lietuvišku asorti akrobatas, šokėjas ir cirko artistas T. Gudėnas.

Jogo dienotvarkė

Keliasi Tomas 5 valandą. Atsibudęs prisimena, kokį sapną tą naktį sapnavo. Šis ritualas jam suteikia kūrybinių idėjų, mistinės nuotaikos, daugiau smagumo gyvenime. Tada ateina eilė karšto vandens puodeliui. Jis stimuliuoja virškinimo sistemą. Jei iš ryto gerai išsituštinsi, jausiesi daug energingesnis visą dieną. Vėliau atlieka kvėpavimo pratimus, kurie išvaiko snaudulį. Tada tempia įvairius kūno raumenis, atlieka įvairiausias jogos asanas. Jos suteikia žvalumo, jėgų visai darbo dienai. „Jei žmonės negulėtų lovoje iki pat paskutinės akimirkos, kai jau laikas bėgti į darbą, o atsikėlę anksčiau atliktų fizinius pratimus, turėtų daug daugiau energijos“, – sako T. Gudėnas. Vėliau šiek tiek paskaito, panaršo internetą.

Pusryčiauja gausiai ir įvairiai, nes pusryčiai suteikia energijos visai dienai, pietus valgo lengvesnius, vakarienę visai lengvą, nes ji energijos nebeduoda tai dienai, tik guli pilve per naktį ir pūna, sunkina miegą, eikvoja energiją, skirtą poilsiui. Dažniausiai vakarienei išgeria šilto pieno, kuris ramina, teikia išminties, žolelių arbatos su medumi. Miegoti eina apie 21–22 val. Iš savo raciono visai išbraukė šokoladą, česnakus, mėsą, alkoholį – stimuliuojančius, keliančius aistras, jaukiančius vidinę harmoniją produktus. Miegoti eina anksčiau, kad galėtų ryte anksti atsikelti. Miegas iki vidurnakčio yra kokybiškesnis, jis dvigubinasi. O jei miegosi nuo 9 iki 12 nakties, būsi miegojęs ne tris, o šešias valandas. Šis laikas – geriausias poilsis smegenims. Maldai, meditacijai geriausias ryto laikas, nuo 5 val., o kitą laiką nuo pusryčių iki pietų ir nuo pietų iki vakarienės Tomas praleidžia akrobatikos, parkūro, cirko ir šokio treniruotėse.

Akrobatikos treniruotės

Arklys neėda šokolado

Tomas, nors intensyviai treniruojasi, nevartoja nei saldumynų, nei šokolado, nei jokio kito produkto cukraus pavidalu. Tai kaip jis pakelia didžiulius fizinius krūvius?

Tomas šokio treniruotėje

Sportininkas sako, kad arklys, jautis ar dramblys nežino, kas yra šokoladas ar kiti saldėsiai, bet ištvermingesnio gyvūno, tarkim, už arklį, matyt, nėra. Galime gėrėtis arklio raumenimis, kaip jis greitai bėga…. Taip ir mes. Anot Tomo, šokoladas, kava, juodoji arbata stimuliuoja mūsų organizmą, bet to visai nereikia. Daug geriau nuolat eiti tolygiai, lengvu, sklandžiu žingsniu, nei greičiau pabėgti ir paskui gaudyti orą sustojus. Šokoladas duoda sprogstamos energijos labai trumpai, paskui būna nuopuolis po staigaus pakilimo ir žmogus jaučiasi išsekęs, išsikvėpęs. Galima sakyti, kad tai labiau atima energiją, nei jos suteikia, cukrus – nereikalingos tuščios kalorijos, sendinančios, sekinančios mūsų organizmą, daug geriau vietoj jų naudoti džiovintus vaisius, kurie yra puikiausias cukraus šaltinis. Juose gausu enzimų, kurie gali paskirstyti energiją, kad ji ateidinėtų kelias valandas, skirtingai nei cukrus, kuris sušauna akimirksniu visą dozę. Vasarą švieži vaisiai, o džiovinti – razinos, datulės, abrikosai yra puikus užkandis žiemą. Visą maistą keliautojas gaminasi pats, jam patinka šis procesas, į kurį jis įdeda labai daug meilės, net ateityje svajoja atidaryti sporto ir laisvalaikio centrą, kur būtų ir ko pavalgyti. Jis dažniausiai valgo įvairiausias daržoves, sriubas, troškinius, salotas, košes. „Aš, kaip vegetaras, negaliu skųstis, kad man trūktų kokio nors maisto, galiu kasdien gamintis vis kitą patiekalą ir nepakartoti jo niekada“, – šypsosi kūrybingas pašnekovas.

Nori būti laimingas – judėk

Šiuo metu Lietuvoje nemažai vegetarų ir veganų, kurie skundžiasi šaltu oru, kaip jiems šalta, bet taip yra tik todėl, kad jie nesportuoja, nejuda fiziškai. „Aš vegetaras, bet man iš vidaus šilta, nes sportuoju, šalta tiems, kurie žiūri, ką valgo, nori būti sveiki, bet nesportuoja. Žmogus pagal visą savo struktūrą negali būti sveikas, jei nėra aktyvus fiziškai. Mūsų organizmas toks, kad mums reikia judėti, tik tuomet į smegenis išsiskiria laimės hormonas. Šilumos jausmas viduje irgi susijęs su judėjimu. Aš nesirengiu daug, nevalgau mėsos, bet man nešalta. Mano organizmas skiriasi nuo nesportuojančių, nes dėl nuolat deginamų kalorijų ir mano vidus veikia kaip radiatorius, ten visada karšta ir šaltis neįeina“, – sako fiziškai aktyvus vyras.

Tomas nesenai vedė merginą, kuri irgi yra keliautoja. Jie susipažino dvasiniuose Tibeto budistų mokymuose Kanarų salose.

Tomas su savo išrinktąja

Per Naujuosius metus ji atvyko į Lietuvą aplankyti savo mylimąjį ir vėl išvyko aplink pasaulį. „Aš jaučiu ryšį su ja nuolat, tad mūsų nesaisto atstumai. Svarbiausia, ne fizinis kontaktas, o pati meilė. Jei yra žmogus, kuris tave išmoko mylėti, tą meilę reikia taikyti visiems kitiems. Visas gyvenimas vertas Meilės. Jokiu būdu negalima savintis žmogaus, nes net patys nesame savo. Mes gimėme šioje Žemėje, kuri yra 6,5 milijardo metų senumo, ir mes ją privatizuojame, kariaujame, pykstamės, pardavinėjame, dalijamės…. Absurdas kažkoks… Tai ir su meile tas pats, reikia išmokti mylėti, o ne savintis, tik iš to gali ateiti laimė…“ – įsitikinęs vaikinas.

Su žmona

Politikai nuvylė

Keliautojas televizoriaus nežiūri gal jau dešimt metų, nes ten dažniausiai skleidžiama negatyvi informacija, o kuo galvą pripumpuoji, toks ir esi, tą ir sukuri. Dažniausiai klausosi muzikos, pats dainuoja. Nusivylė ir politika, nors ja anksčiau domėjosi. „Anksčiau susitikdavau su įvairiais kūno kalbos specialistais, kurie girdavosi, kaip pas juos buvo atėję į seminarus vienas ar kitas politikas… Išsyk susimąstai: negi tas politikas nieko negali visai pasakyti iš savo vidaus, kad jam reikia žinoti, kaip atsistoti, kad įtikintų… Keliaudamas sutikau labai išmintingų žmonių. Kuo jie buvo išmintingesni, kuo labiau buvo pasiruošę valdyti tautą, tuo mažiau norėjo ją valdyti… Tie politikai, kurie nori valdžios, nėra patys geriausi valdyti tautą, jie nenori padėti, nenori darnos, harmonijos, o nori vieno – valdžios, būti aukštesni nei kiti. Tai jie daro vedami aistros (gunos). Tokie žmonės dažniausiai yra nepasitikintys savimi, galbūt vaikystėje nuskriausti. Kuo žmogus labiau nepasitiki savimi, tuo jam reikia brangesnės mašinos, prašmatnesnio namo, valdžios. Bet jei toks žmogus išeitų į kelionę, į kalnus, įveiktų visus išbandymus, pavojus, išgyventų, tada dingtų nepasitikėjimas savimi, jam nereikėtų valdžios, jis būtų tiesiog laimingas“, – demaskuoja politikus ir laimės formulę be jokios priežasties įvardija keliautojas.

Tomas labiau aktyviai leidžia laiką, nei sėdi prie televizoriaus

Ramybė – prabanga, o mokslai – dar ne viskas

Nusileidusį nuo Himalajų kalnų ar atėjusį iš miškų keliautoją labiausiai trikdo automobilių keliamas triukšmas. „Ankščiau to nepastebėdavau, bet dabar supratau, kad ramybė yra tokia prabanga… Nuolatinis triukšmas yra vienas pagrindinių depresijos priežasčių, nes smegenys niekada nepailsi. Jos gauna atokvėpį tik tada, kai yra tyla, kai girdisi natūralūs gamtos garsai – medžių ošimas, paukščių čiulbesys, upelio čiurlenimas“, – sako T. Gudėnas.

Tomas žongliruoja

Nors ramiai sėdėti aktyviam, talentingam vaikinui nėra kada, jį nuolat kviečia į įvairiausius darbus, reikalaujančius išskirtinių fizinių gebėjimų. Vaikinas Lietuvos edukologijos universitete studijavo kūno kultūros specialybę, bet ketvirtame kurse metė mokslus, nes nebuvo įdomių paskaitų. „Man net nereikia nešti CV, nes mane žino ir žmonės kviečia patys dirbti. Sutinku labai daug sutinku, kurie turi aukštąjį diplomą arba du, bet dirba kasoje“, – sako jis.

Parkūro pamokos

Lietuvoje dėstoma joga nusivylė

Parvykęs iš Indijos vaikinas nuėjo į vieną jogos mokyklą Vilniuje ir labai nusivylė: „Joga – tai visapusiškas darbas su savo sąmone, o viename sostinės jogos klubų pamačiau tik mechaninį asanų dėstymą… Toks užsiėmimas kainuoja 10 eurų, bet dėstoma labai prastai, kiek gali būti prastai, kai vakare atliekamas saulės pasveikinimas, jie nežino, net ką ir kam daro… Bet, aišku, gimnastika su kvėpavimo pratimais jau gerai, jau žmogus juda fiziškai ir tai yra į sveikatą. Tikra joga turi aibę savyje jungiančių dėsnių, kurių turi laikytis ir kurie įtakoja visą tavo gyvenimą. Pirmiausia turi būti doras visuose savo veiksmuose. Indijoje net yra verslininkų, kurie savo poelgiais rodo pavyzdį visiems kitiems, kaip reikia dorai užsidirbti pragyvenimui, sąžiningai paskirsto ir moka atlyginimus, yra ekologiškai atsakingi. Tai irgi joga“, – apie jogos pasireiškimą įvairiausiose gyvenimo sferose kalba keliautojas.

Rytinė meditacija

Pasikeitė draugai

Pasikeitus Tomo dvasinei būsenai, pasikeitė ir draugai. Anot jo, kokiose bangose gyveni, tą ir pritrauki. „Sunkus pagalys vandenyje grimzta, kitas plūduriuoja paviršiuje, taip ir mes: arba mes grimztame vis gilyn, kur tamsa ir knibžda baisios žuvys, piranijos, arba maudomės paviršiuje saulės spinduliuose tarp nardančių delfinų, – įsitikinęs keliautojas. – Iš Indijos grįžęs supratau, kad mes gyvename labai gerai ir mums nėra ko skųsti. Kaip man keista, kai žmonės, turėdami namus, pilnus šaldytuvus maisto, santaupas banke, gali sakyti, kad jiems kažko trūksta ar neužtenka. Visas šis nepasitenkinimas kyla iš nesugebėjimo save realizuoti, žmonės nežino, kas jie iš tikrųjų yra. Kiekvienas vaikystėje yra prisvajojęs ir, kol jis nepradės jų prisiminti ir įgyvendinti, niekada nesijaus laimingas. Mes jausimės laimingi, turtingi ne tada, kai turėsime daug pinigų banke, bet tada, kai iš vidaus spinduliuosime pasitenkinimą, kad kiekvieną dieną pragyvename taip, kaip norime, kaip svajojame, prasmingai ir džiugiai. Dar supratau, kad lietuviai yra labai išsilavinę ir puikūs žmonės“, – sako keliautojas, jogas T. Gudėnas.

Tomas su antrąja puse negali atsidžiaugti buvimu Lietuvoje

Norintiems vykti pasitobulinti į Indijos Rišikešo miestą svarbiausia nepulti į pirmo pasitaikiusio jogo mokyklą, nes labai daug apsišaukėlių. Reikia ramiai pasidairyti, pasiklausinėti, atsižvelgti į vietinių rekomendacijas. Trys mėnesiai buvimo pas Mokytoją su maistu ir nakvyne, užsiėmimais, ajurvediniais mokymais, paskaitomis, teoriniais ir praktiniais užsiėmimais Tomui kainavo apie 580 eurų (maistas labai pigus!). Verta paskubėti ten nuvykti, nes Indija keičiasi kasdien, vis labiau vietinių akyse raitosi doleris ir kainos vakariečiams kyla kaip bangos Indijos vandenyne per cunamį.

Parkūras (pranc. parkour ‘distancija, kliūčių ruožas’) – sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis. Parkūras atsirado 1987 m., jo pradininkais laikomi David Belle ir Sébastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų, buildering ir kt. technikos, remiamasi tam tikra suvokimo filosofija. Žmonės, užsiimantys parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur).

Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiuose savo gyvenimo situacijose. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai: jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau kitų atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis: „Nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti“. Parkūras – gyvenimo filosofija ir judėjimo menas.

Pančakarma – (penki veiksmai) plačiai ajurvedoje naudojama organizmo valymo procedūra, susidedanti iš penkių procedūrų, kurias parenka ajurvedos gydytojas. Dažniausiai pančakarma atliekama keičiantis metų laikams – vėlų rudenį bei pavasarį. Pančakarmą sudaro penkios procedūros: nosies valymas aliejais (nasya), lydyto sviesto (ghi) gėrimas (snehana), masažas, vaistažolių pirtys ar vonios ir virškinimo sistemos valymas vėmimu arba vidurių laisvinimu, taip pat kraujo nuleidimas su dėlėmis. Populiaresnė supaprastinta pančakarma, kuri susideda iš nosies valymo, masažo, vaistažolių pirties ar vonios, kosmetologinės procedūros ir lydyto sviesto vartojimo.

Aštanga vinjasa joga – yra senovinė jogos sistema, atskleista pasauliui Mokytojo Pattabhi Džoiso. Šis jogos metodas ypatingas savo atlikimo technika, kuri vadinama vinjasa. Vinjasa tuo pačiu metu vienija darbą su protu, kūnu, kvėpavimu, jausmais ir koncentracija, pereinančia į dinaminę meditaciją. Praktikos metu kvėpuojama ypatingu būdu, kvėpavimas tiksliai jungiamas su pozų seka. Tai sukelia intensyvų vidinį karštį ir prakaitavimą, kuris detoksikuoja kūną, išvalo audinius ir organus. Pagerėja apytaka, kūnas tampa stiprus ir lankstus, protas – aiškus.

 

DALINTIS