Laiškai iš Drakono kalnų


Zen budistų vienuolis Bo Haeng Sunim – Kęstutis Marčiulynas per metus Lietuvoje praleidžia tik dvi savaites. Visą kitą laiką jis intensyviai semiasi žinių Pietų Korėjoje, dieną naktį praktikuodamas įvairiuose Gaiviojo Rytmečio šalies vienuolynuose. Drakono kalnuose vienuolis medituoja jau daugiau kaip dvylika metų. Bet Kęstutis nepamiršta ir Lietuvos. Artimiausiu metu jis didžiuosiuose Lietuvos miestuose ruošiasi atidaryti po „zen klėtį”, kur visi, apsigaubę lietuviškomis sermėgomis, galėtų mokytis susikaupimo, atsipalaidavimo ir savęs pažinimo meno, pasitelkdami daugiau kaip tūkstančius metų gyvuojančias vienuolynas1.JPGTolimųjų Rytų savireguliacijos technikas. Bet tai dar ne viskas, kuo užsiima energingasis vienuolis. Šį savaitgalį bus pristatoma Kęstučio autobiografinė, asmeniniais išgyvenimais ir patyrimais sunkiame dvasiniame kelyje paremta knyga – „Laiškai iš Drakono kalnų”. Šią knygą Kęstutis rašė daugiau kaip dvylika metų įvairiais praktikos laikotarpiais. Su besišypsančiu vienuoliu Bo Haeng Sunim kalbamės apie šių dienų realijas.

 

Šiuo metu nėra lengva? Kaip išgyventi visuotinę krizę?
Žmonės pradeda praktikuoti tik tuomet, kai atsiduria kokioje nors blogoje situacijoje. Jie bijo blogų jausmų. Ar darbe būdami, ar kavą gerdami, ar laikraštį skaitydami stengiamės išlaikyti tą būseną, kurią mes vadiname gera. Mes dirbame, uždirbame pinigus ir visą tą energiją skiriame kokiems nors tikslams pasiekti. Kai atsitinka blogų dalykų, kai susiklosto bloga situacija, mums nusvyra rankos. Sakome, kad mus ištiko bėda, pakrypo viskas netikėtu vingiu ir mes negalime nieko daryti. Ir jei dar savo veiksmais pridarai bėdų kitiems, jautiesi ypač nuodėmingas, kaltas. Po kiek laiko imi dar labiau klimpti į tą liūną, kuris vadinamas bloga situacija, ir tuomet į pagalbą ateina meditacija.
Kaip mums gali pagelbėti meditacija?
Pats geriausias dalykas užregėti, kokiame tu sėdi šė, kokia ta bloga situacija yra. Mes nesame tobuli. O kadangi nesame tobuli, nereikia norėti, kad mums visąlaik sektųsi. Tai neįmanoma. Bloga nuotaika, blogos sąlygos – tai labai normali būsena mūsų netobulų žmonių pasaulyje. Gali darbo metu ištrūkti pakeliauti ir grįžęs gauti pylos, gali pavogti žemės sklypą ir pasistatyti namą, ir tuomet jau nebeturės reikšmės, ar tave į kalėjimą pasodins, ar dar kas nutiks, bet tu jau kažką padarei, kažką nuveikei. Tai čia tu žaidi savo jausmais, bėgi nuo vieno jausmo prie kito. bo-haeng-ziema-koreja-2010.JPGMes gyvename jausmų pasaulyje, tarkim, ateini į darbą, pasisveikini, visi atsako, prisistatai, prisistato ir visi kiti ir pradedi dirbti. Iš pradžių tau tie žmonės patinka, bet po penkerių metų į juos žiūrėti nebegali. Kodėl taip? Nes bendraujate ne realiai situacijoje, bet jausmų srityje. Tu man patinki, tu man nepatinki, kažkaip štai taip panašiai.
Kaip išvengti to? Kaip nepasiduoti jausmams?
Jei tu kažką žmogui pasakei negerai, kitą dieną jo jau nebenori sutikti, nes jautiesi kaltas, nuodėmingas. Tam tikri religiniai žmonės naudojasi šiuo reikalu siekdami valdyti žmones. Bet mūsų zen budistinėje meditacijoje pats nuostabiausias dalykas – kuomet sugebi grįžti į save, žiūrėti, klausti: „Kodėl visa tai….? Ir įdomiausia, kad nėra atsakymo. Atsakymo nebuvimas į šiuos visus klausimus ir yra tikroji meditacija. Pirmas meditacijos Mokytojas buvo Buda. Jį gundė visaip, teko iškęsti įvairiausių sunkumų ir nepriteklių. Pasiklausius Algimanto Čekuolio, atrodo, kad budistu tapti nesunku, o iš tikrųjų viskas kitaip. rytmecio-kalnu-gaiva.JPGBuda sėdėjo po medžiu medituodamas, „peiliu įsibedęs sau į gerklę” – mirsiu arba išliksiu. Bet jis įveikė save ir kitiems parodė, kad tavieji blogi jausmai ir yra ta tikroji meditacija, kuomet tu klausi: „Kas turi tą blogą jausmą?” Ir jei tave ištinka krizė, nelaimė įvyksta tavo gyvenime, pavyzdžiui, tėvai nusišauna, vaikai grįžta iš mokyklos ir randa juos gulinčius be gyvybės ženklų…. Kodėl jie taip padaro? Dėl to, kad jie turėjo „labai blogą situaciją”, tik 10 tūkstančių litų… Įsivaizduokite, kaip žmogų turėjo užvaldyti ta bloga situacija. Užuot susiradę Mokytoją, su žmona įėję į tą blogą situaciją ir paklausę, kas gi turi tą blogą situaciją? Kas tai? Ir tik „Nežinau…” Sėdėsi su savo tuo „nežinau” ir aprimsi, susirasi darbą, gal tu butą prarasi, bet neprarasi gyvybės. Tu išliksi. Ir tai yra mūsų praktikos pagrindinis dalykas, kai mes sakome, bloga situacija yra gera situacija.
Reiškia, kad didžiausias postūmis praktikai – bloga situacija?
Dabar žmonės intensyviai užsiiminėja joga, sportuoja, treniruojasi, televizijos žvaigždės pilviukus presuoja, krūtines pumpuoja, kad atrodytų tinkamai, kad gautų daugiau pinigų, nes juk už tai mokama ir dar nemaži pinigai. Bet… Čia yra gera situacija, čia tu gali sportuoti, bet jeigu tik kas ne taip, kas nors tau blogai, situacija tuoj pat tampa priešinga. Bloga situacija kuria blogą nuotaiką, tai kaip dabar mums su šituo išgyventi? Taigi, daugelis žmonių šiuo metu Lietuvoje, tiek visame pasaulyje turi blogas situacijas. Kaip jiems išgyventi? Ir kiek žmonių dabar patenkinti, džiaugsmingi. Kiek tai tęsis? 96 procentai mūsų turime kažkokį pergyvenimą, nerimą. Tad ir yra mums svarbiausia – grįžimas į save, sėdėjimas meditacijoje, siekiant suvokti, iš kur atėjome ir kur bėgame. Kas aš esu? Meditacijos mokymas ir atsirado nuo kančios. Pirmiausia buvo kančia.
Tai nuo kančios nereikia bėgti?
Reikia nebėgti nuo kančios, sakant, kad esame visi nuodėmingi, nes mus išmetė iš Rojaus, o mes esame žmonės tobuli ir gebame pasiekti tą dvasinį lygmenį nei bet koks kitas sutvėrimas. Gyvuliukas to negali padaryti, jis žiūri tokiomis kupinomis baimės akimis, nes nežino meditacijos. Jisai gyvena instinktų pasaulyje, jaučia kažką, bet nežino, kaip ir ką daryti. Gyvuliuko smegenys ir visi kiti dalykai nepritaikyti tam. Tiktai žmogus tai gali padaryti. Lietuvoje dabar tikrai nelengva. Apėmus niūriai nuotaikai, pirmiausia mes turime susirasti Mokytoją.atsisukime-i-save-bo-haeng-sunim.jpg Aš esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje, nes sutikau zen Mokytoją Seung Sahn. Tiesiog mano buvo tokia situacija, kad net nesinorėjo gyventi. Ir jis man pasakė: „Aš mokau žmones iš šiukšlyno…” Kodėl jis taip pasakė? Zen meistras atrodė visai padoriai, apranga švari, tvarkinga, kvepėjo smilkalais. Jis buvo tvarkingas, bet mokė tuos, kurie šiukšlyne sėdi. Jis taip darė, nes priėmė bodhisatvos įžadus, o bodhisatva skleidžia gailestį ir atjautą visoms gyvoms būtybėms. Ir zen meistras pasakė: „Bloga situacija yra gera situacija”. Būk pasveikinta „bloga situacija”, dabar jau laikas dirbti su tavimi.
Tai visi sunkumai šiuo metu nėra jau tokie blogi?
Bloga situacija – tarsi kuras raketai, kuri iššauna su didžiule jėga, įveikia stratosferą ir išeina į nuostabiausiomis spalvomis žėrintį kosmosą. O gera situacija – ta situacija, kai raketa pakyla ir po kelių minučių nukrenta, nes pritrūksta „gazo”. Tai nėra tikra. Bloga situacija – tai pati tikriausia, pati stipriausia energija, jeigu mes ją išnaudojame tinkamai. Žmonės Sibire iš duonos darydavosi karoliukus ir melsdavosi. Kas dabar, mūsų laikais, šitaip galėtų daryti? Jie neturėjo ko valgyti, bet iš neapsakomai skurdaus dienos davinio, kurį galėdavo suvalgyti, darydavosi rožančius ir melsdavosi. Ar įsivaizduojate, kiek čia reikia TIKĖJIMO, koks buvo didžiulis išlikimas. Ir žmonės išlikdavo. Ta bloga situacija ir buvo jų tikroji dvasinė praktika. Nereikia nuo jos bėgti. Kai teisingai suvoksi savo blogą situaciją, nebėgsi nuo jos, teisingai suvoksi savo karmą, tuomet yra galimybė panaudoti ją teisingai. Tai yra pagelbėti kitam, kai jau sustiprėsite pakankamai patys. Pagelbėdamas kitam, įgauni tam tikrą pasitikėjimą savimi, kuris nėra toks, kad štai čia mokyklą baigiau ar mašiną naują įsigijau, bet pasitikėjimas, atėjęs iš dvasinės praktikos. Jauti, kad tai, ką tu darai, ima pagaliau duoti vaisių…
Bet kur rasti Mokytojų?
Atvažiuokite į Korėją, aš jums rasiu. Parodysiu tuos senukus, kurie jau tai padarė. Nė vienas žmogus nepradėjo praktikuoti neturėdamas pavyzdžio. Be abejo, yra tų pavyzdžių ir Lietuvoje, nes negali tai padaryti pats iš savęs. Galima imti lankyti jogą, galima kaip kitaip pasitvarkyti savo kūnelį, raumenukus pasimankštinti, bet tai nėra dvasinė praktika. Dvasinė praktika yra tuomet, kai senukas kažką turėjo savyje ir ėmė mokyti kitą, bo-haeng.JPGnekalbėdamas kažko labai apie didžiulius pasiekimus. Jis tepasako: „Šiandien turėsi sėdėti meditacijoje 20 min. Ir nebandyki daugiau. Taip turėsi daryti 3 metus”. Ir nieko nepaaiškins, kas, kodėl. Nes sakyti daug nieko negalima. Kuo daugiau sakys, tuo didesnis atsiras mąstymas. Kai tik atsiras mąstymas, pradėsi net nebesuvokti, kur esi. Taigi, pats pirmiausias impulsas praktikai – bloga situacija, nuo kurios tu nori tik bėgti. Nebėk! Sėsk prieš sieną ir klausk: „Kas tas, kas turi tą blogą situaciją? Kas?” Tai yra pirmas mūsų žingsnis, nes bloga situacija yra gera situacija.
Jūs neseniai išleidote savo apmąstymų, dvasinių išgyvenimų ir potyrių knygą „Laiškai iš Drakono kalnų”. Apie ką ši knyga ir kur bus pristatoma?
Tai mano dvasinio kelio knyga, nuo pat pradžios, kai tik tapau zen budistu ir išvykau į Korėją. Ją rašiau protarpiais, dvylika metų, tarp ilgų kyolche – „atsiskyrimų”, kurie vyksta po tris mėnesius žiemą, vasarą, tarp bemiegių meditacijų sesijų, kai medituojama po 7 paras visai be miego, intensyvių praktikos mėnesių, kai daroma kasdien po 3000 nusilenkimų, su labai mažai maisto, kurio gaunama tik kaip vaisto. Mano įžvalgos įvairiais metų laikais, įvairiomis tematikomis, kai rašyti nebegalėjau. Atsigulęs 10 valandą vakaro keldavausi 2 val. nakties ir iki 3, kai prasidėdavo 108 nusilenkimai, skirti visoms gyvoms būtybėms, pavogęs šiek tiek iš miego laiko, labai greitai suspaudydavau ne itin manęs klausančias kompiuterio klaviatūros, pritaikytos korėjietiškai abėcėlei, raides. Mintys pačios liedavosi. Tai ir ši knyga „Laiškai iš Drakono kalnų” apie Gyvenimą, Meilę, Pareigą, Laisvę, Kančią ir Džiaugsmą. Jei ji kažką užkabins, jei padės žmogui, kažkas caktels, prabus jame, jausiuosi padaręs savo darbą.
Knyga „Laiškai iš Drakono kalnų” bus pristatoma prieš pat man išskrendant į Korėją. Šį savaitgalį, penktadienį (gegužės 14 d.) Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Trakų g. 10. Renginys prasidės 17.30 Bendrojoje skaitykloje (II aukšte). Šeštadienį (gegužės 15 d.) knyga bus pristatoma Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101″ (Laisvės al. 53-101). Pradžia 16 val. Visus maloniai kviečiu atvykti ir kartu pasibūti.

Su Bo Haeng Sunim kalbėjosi Vytautas Nosevičius

DALINTIS