Kulinariniai maršrutai veda į Rygą

Ketindami žengti žingsnį į Baltijos šalis, užsienio maisto pramonės atstovai dažniausiai pažintį pradeda nuo mūsų sesės – Latvijos. Būtent šioje šalyje rengiama didžiausia Baltijos šalyse maisto pramonės paroda „Riga Food”.tiesiog-labai-labai-skanus-vafliukai.JPG Latvijoje maisto produktų gamybai bei valgymo kultūrai skiriama vis daugiau dėmesio – parduotuvių lentynose puikuojasi maisto prekės su „The Growing Green in Latvia” logotipais bei žaliojo šaukšto simboliais, rengiami ekologiniai turgūs, populiarėja kulinarinis turizmas, o Ryga neseniai įstojo į Tarptautinę kulinarinių miestų asociaciją.

Susidomėjo ir gruzinai
„Švedijoje pastaruoju metu dažnai kalbama apie sveiko maisto įtaką sveikatai ir gan dideles jo kainas. Jeigu norite kokybiškų, namie augintų produktų, turite būti pasirengę už tai mokėti”, – taip vieną iš Gotlando salos maisto pramonės atstovų motyvų dalyvauti „Riga Food 2008″ įvardijo mugės svečiai.kanapiniai-saldaineliai.JPG
Eksporto galimybių ieškančius Gotlando salos atstovus vilioja Latvijos geografinė padėtis – iki jos tik 200 kilometrų. Tarp Stokholmo ir aviziniai-sausainiai.JPGRygos kasdien kursuoja keltas, o iš Nynashamno į Ventspilį plaukiama penkis kartus per savaitę. Gotlandiečiams tai reiškia viena – galimybę kasdien pristatyti savo produkciją.zavingoji-naminiu-ledu-pardaveja.JPG
Kaip būtinybę skverbiantis į naujas Europos rinkas dalyvavimą Rygos parodoje įvardija ir Gruzijos maisto produktų bei alkoholinių gėrimų gamintojai. Gruzinus itin domina galimybė pristatyti savo naujausias vyno rūšis, arbatas, ekologišką kalnų medų ir lazdynų riešutus (jų importas įsisiūbuoja ir Lietuvoje).
Šiemet rugsėjo pradžioje keturioliktą sykį vykusioje parodoje dalyvavo per 560 bendrovių iš 33 pasaulio šalių, 12 šalių turėjo nacionalinius stendus.

Žalieji simboliai
Pati Latvija taip pat dalyvauja daugelyje maisto pramonės parodų, rengiamų įvairiose pasaulio šalyse.
Daugiausiai produktų latviai eksportuoja į ES valstybes, o antroji vieta tenka Rusijai. Didžiausią eksporto dalį sudaro žuvys ir pienas, pastaruoju metu pradėta gausiai eksportuoti ir grūdus. Latvijos duonos gaminiai paplitę po visą buvusią Tarybų Sąjungą.pieno-produktais.JPG
Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ypač mėgsta latviškus žuvų konservus – apie 90 proc. konservų eksportuojama į šias šalis.
Vietos gyventojai labai vertina vietos produktus. Nepaisant to, kad sulėtėjus ekonomikos augimui visame pasaulyje perkamoji latvių galia krenta, susidomėjimas ekologišku maistu tik didėja.zuvies-koncervais-latviai-tikrai-gali-didziuotis.JPG
Obelį vaizduojantys logotipai su užrašu „Growing Green in Latvia”, kuriais žymimi kokybiški produktai, išreiškia tautos požiūrį, ekologišką, modernų ūkininkavimą, jie pagaminti iš labai kokybiškų sudedamųjų dalių naudojant pažangias technologijas.

Po Latviją – degustuoti
Latvija siekia tapti išskirtinė ir žinoma ne tik savo istorija, kultūra, pramogomis ir smėlio paplūdimiais, bet ir kulinariniu paveldu.
„Mes didžiuojamės savo tradicijomis, galime pasiūlyti vienos, dviejų, trijų dienų keliones po Latviją ragaujant pagal vietos tradicijas alieju-latviai-irgi-spaudzia-pati-ivairiausia.JPGpagaminto maisto. Tai dabar populiaru visame pasaulyje. Itališkais makaronais ar prancūzišku vynu jau nieko nenustebinsi – jų galima įsigyti beveik kiekviename prekybos centre, o mažais kiekiais gaminama vietos produkcija tai padaryti galima, ir mes to siekiame”, – sakė ministras.ypac-gardus-sausainiai-su-moliugo-seklomis.JPG
Pasaulyje sparčiai populiarėjantis kulinarinis turizmas yra kelionės, kurių pagrindinis tikslas – nacionalinės virtuvės patiekalų ragavimas, susipažinimas su vietos maisto produktų gamyba.
Latviai gali pasiūlyti pažintines ekskursijas po alaus, sulčių, pieno produktų, šokolado gamybos įmones, duonos kepyklas, įvairius ekologinius ūkius.

Skaičiai ir faktai
Latvija 1966 m. uždraudė naudoti sintetinį pesticidą DDT žemės ūkyje – ji pirmoji šalis, tai padariusi pasaulyje. Po poros metų ji taip pat uždraudė naudoti chloro organinius pesticidus.
Latvijoje yra 738 vaismedžių ūkiai, iš kurių 270 veikia pagal aplinkai nekenkiančius principus. Vaisių auginimas yra daugiausiai ES paramos už organinę (užaugintą nenaudojant sintetinių trąšų, herbicidų ir pesticidų) produkciją gaunanti ūkio šaka.medus-su-avietemis-bruknemis-spanguolemis.JPG
Latvijoje yra 60 profesionalių bitininkų, turinčių per 150 bičių šeimų. bitutes-latviams-prinesa-itin-kokybisko-medaus.JPGIš maždaug 62 tūkst. bičių šeimų 6846 yra sertifikuotos – gamina organinį medų. Latvijos bitininkų naujiena – įvairių miško uogų mišiniai su medumi, kurie patiekiami mažuose stikliniuose indeliuose.
Per 10 metų organinės produkcijos ūkių skaičius Latvijoje išaugo per 100 kartų. Daugiau nei 4 tūkst. ekologinių ūkių užima 150 tūkst. hektarų plotą.
Judėjimas „Slow Food Riga” vienija apie 100 narių – augalinių kultūrų ir gyvulių augintojų, maisto gamintojų ir kt. „Slow Food” (lėtas maistas) įsikūrė kaip pasipriešinimas sparčiai globalizacijai ir greito maisto kultūrai.latvijos-medus-laimejes-ne-viena-taure.JPG
Ši koncepcija medus-su-imantriausiais-uogu-vaisiu-priedais.JPGįgyvendinama produkciją auginant natūraliai, pagal senąsias tradicijas. „Slow Food Riga” yra tarptautinio „Slow Food” judėjimo, vienijančio daugiau nei 1 mln. žmonių 130 šalių, narys.
Latvijoje seniai auginamos kanapės, kurių sėkose yra itin naudingų medžiagų žmogaus organizmui. Latvijos maisto parduotuvėse galima nusipirkti vietos gamybos kanapių sviesto ir šalto spaudimo kanapių aliejaus. Garsėja Latvija ir įvairiomis duonos rūšimis, pieno produktų įvairove ir šiuo požiūriu gerokai lenkia Lietuvą.

Vytautas Nosevičius

Nuotraukos Petro Piviriūno

DALINTIS

2 KOMENTARAI