Kinija: kas laimės – Rytai ar Vakarai?

Indrė Piliponytė

Nors kinai yra gan konservatyvūs ir sunkiai įsileidžia naujus vėjus, tačiau auganti ekonomika pamažu keičia jų gyvenimo įpročius. Pažvelkime į tai iš arčiau.

Vis daugiau kinų kasdienius arbatos gėrimo ritualus iškeičia į rytinį šviežios kavos puodelį. Pirmauja JAV prekės ženklas ,,Starbucks’’ šiuo metu turintis daugiau kaip 2000 kavinių aplink visą Kiniją. Nors šios kavos puodelio kaina vidutiniškai siekia 5 JAV dolerius, bet tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis gan sunku rasti neperpildytą ,,Starbucks’’ kavinę. Ne išimtis ir rytas, kai vis daugiau kinų, skubėdami į darbą, užsuka puodeliui šviežios kavos, tačiau tai būdinga  tik didiesiems miestams, kitur, pačiu populiariausius gėrimu, vis dar išlieka tradicinė arbata.

Pusryčių meniu taip pat kinta. Tradicinius kiniškus pusryčius – koldūnus, makaronus, garuose virtas įdarytas bandeles vis dažniau pakeičia vakarietiški sumuštiniai, prancūziški batonai ir pyragai įsigyti iš vakarietiškos kepyklėlės, kurių Kinijoje apstu kone ant kiekvieno kampo. Tiems, kurie vis dar ištikimi kiniško stiliaus pusryčiams, jų galima rasti ir vakarietiško tipo, greito maisto restoranuose. Antai ,,McDonald’s’’ rytą siūlo pradėti nuo tradicinių keptos tešlos lazdelės ir pusryčių sriubos.

Vakarietiški prekybos centrai, tokie, kaip ,,Carrefour’’ ar ,,WalMart’’ taip pat sparčiai plečiasi visoje Kinijoje. Vis daugiau kinų savo kasdieniame gyvenime naudoja nemažai importuotų produktų. Pavyzdžiui, populiarus vakarų kasdienis produktas – sūris, kuris istoriškai niekada nebuvo kinų virtuvės dalis, o šiandien apsilankius, tarkime,  ,,Carefour’’ prekybos centre galima išvysti atskirą sūrių skyrių, kuris pasižymi pačiu įvairiausiu asortimentu: nuo amerikietiško plėšomo iki pelėsinio prancūziško sūrio. Nors kainos ženkliai didesnės negu Europoje, tačiau, kinams tai nėra priežastis neįsigyti kelių rūšių sūrio. Kaip tik į galvą sugrįžta nesena istorija, nutikusi kinų kalbos paskaitos metu. Kiekvienas studentas turėjo parengti prezentaciją pasirinkta tema, šiek tiek pagalvojus, nusprendžiau pristatyti lietuvišką virtuvę. Vienas iš patiekalų, kurį norėjau pristatyti savo grupės draugams, buvo lietuviškas baltas sūris. Žodyne radau tik vieną žodį, kuriuo galėčiau kiniškai pavadinti šį sūrį, todėl jį ir panaudojau. Prezentacijos metu tikslinausi, kaip jie vadina baltą karvės pieno varškės sūrį, tačiau dėstytojas su nuostaba atsakė, jog nėra girdėjęs apie tokį sūrį ir nežino jam tinkamo žodžio. Taigi, nors sūrio paklausa ir auga, tačiau daugeliui tai vis dar išlieka egzotika.

Gerėjant gyvenimui, kinai susidūrė  ir su nutukimo problema, kuri anksčiau jiems nebuvo aktuali. Prie to prisideda ne tik kintantys mitybos įpročiai, bet ir tai, jog vis daugiau kinų dviratį kelionei į darbą iškeičia į prabangų automobilį.

Visi žavisi Kinijoje pagyvenusių žmonių kolektyviniais užsiemimais parkuose. Kiekvieną vakarą parkuose užgroja tradicinė kinų muzika ir jos ritmu pasileidžia šokio, kovos menų bei tradicinių mankštų mėgėjai. Tačiau, kaip bebūtų liūdna, tam laiko randa tik senyvi žmonės, o vidutinio amžiaus ir jaunoji karta visą dieną praleidę darbe arba mokydamiesi, vakarais skuba į vis populiarėjančius vakarietiško stiliaus sporto klubus. Ir manote jie ten prakaitą lieja? Dauguma nepakelia akių nuo savo išmaniųjų telefonų, atvyksta parodyti save ir pasižvalgyti į kitus, juk tai madinga, kaip ir vis labiau populiarėjančios Lotynų Amerikos, jazz stiliaus ar zumbos  šokių pamokos. Juk norisi būti vakarietiškai madingais.

Dar viena nauja tendencija, neseniai atsiradusi didžiuosiuose Kinijos miestuose yra auklės. Veiklūs, karjeros žmonės ieško auklių, galinčių pasirūpinti jų atžalomis. Jau prakutę šeimos ieško užsieniečių, kurios vaikams perteiktų vakarietišką kultūrą ir mokytų užsienio kalbų.

Gerai uždirbantys kinai leidžia sau paatostogauti keliaujant ne tik po savo šalį, bet ir po Europą bei kitus žemynus. Dar 2015 metų pradžioje pasaulyje keliavo daugiau negu 100 milijonų turistų iš Kinijos. Tiesa, pati Kinijos turizmo industrija taip pat žaibiškai plečiasi, statomi nauji viešbučiai, kurie sukuria ir daugybę naujų darbo vietų. Į klausimą, ar keliaujantys kinai labiau rūpinasi kaina ar tai, kad būtų patogu, turizmo agentė filipinietė Glenn atsako, jog greičiausiai patogumas jiems yra pirmoje vietoje. ,,Kinai keliaudami visur ir visada seka savo gidą, kuris papasakoja, kur gražiausia vieta nusifotografuoti, kur pavalgyti, o kur apsipirkti. Ypač pastarasis yra vienas iš svarbiausių prioritetų keliaujant. Kinai perka visur ir viską, daugiausia pasaulyje gerai įvertintų, visiems žinomų firmų daiktus. Statistika teigia, jog pirkiniams kelionės metu vienas kinas išleidžia apie 1000 JAV dolerių.

Kelionėje kinai mokosi ir vakarietiškos kultūros. Prieš kelionę į užsienį jie turizmo agentūrai sumoka depozitą, ir pasirašo sutartį, jog būdami svetur elgsis tinkamai. Pavyzdžiui, nesispjaudys viešose vietose (kas Kinijoje yra kasdienybė), nešiukšlins. Jei nusižengsi etiketo taisyklėms, paaukosi depozitą.

Augant ekonomikai ir greitėjant gyvenimo tempui, žmonės patiria nuolatinę įtampą. Tai paskatina vis daugiau kinų įsigyti augintinius. Tradiciškai šunys Kinijoje buvo laikomi dėl trijų priežasčių: apsaugos, bandų varymo, o dažniausiai dėl maisto. Tačiau dabar, gyvendama Kinijoje, pastebiu vis daugiau kinų, po parkus vaikščiojančių su savo draugais šunimis. Juk draugo niekada nevalgysi. Keturkojis kinui karjeristui neretai kurį laiką atstoja ir vaikus. Kinai daugelį dalykų savo gyvenime daro dėl to, jog galėtų pasirodyti prieš kitus, todėl nestebina ir tai, jog kai kurie ir augintinius įsigija tam, jog parodytų, kad sugeba išlaikyti netik save, bet ir didelį veislinį šunį, kuris reikalauja nemažai išlaidų. Kiekvienais metais vis didėjant šunų savininkų skaičiui, didžiuosiose miestuose atsiranda ir šunų parkai, kuriuose augintiniai nevaržomi išsilaksto, o jų savininkai užmezga naudingų pažinčių.

Radosi ir šunų kapinės, juk draugo nepakasi bet kur. Žemės lopinėlis amžino poilsio keturkojo vietai kainuoja nuo 50 iki 1700 eurų. Palaidotas gyvūnėlis lankomas ir toliau. Ant kapo nešamos gėlės, žaislai ir įvairūs skanėstai.

Permainų vėjas Kinijoje pučia kiekvieną dieną. Patys kinai naujoves priima atsargiai, lėtais žingsneliais, tikėdami, kad gyvenimas gerėja, įžiebdamas geresnės ir šviesenės ateities viltį. Tačiau ar tai ir yra tikroji laimė, paaiškės po daugelio metų. Juk kaip žmogus, taip ir valstybė dažniausia visko išmoksta per savo patirtį.