Kazachstano trauka

Vytautas Nosevičius

Lietuvis verslininkas Almontas Kybartas Kazachstano sostinėje Almatoje pragyveno trejus metus. „Joje galėčiau praleisti visą savo likusį gyvenimą. Klimatas puikus, keliavimo, poilsio galimybės beribės. Gamtovaizdžiai pasakiški: kalnai, upės, Isyk Kulio ežeras, stepės. Verčiausi tuo pačiu verslu kaip ir Lietuvoje – atliekų perdirbimu. Kadangi viskas tose šalyse vėluoja, buvau jiems geras mokytojas.kazache.jpg Kazachai, kaip ir visi rytiečiai, visko labai greitai mokosi. Verslo būdas azijietiškas – viena galvoja, kita sako, trečia daro- dalijosi įspūdžiais verslininkas. Kazachstanas – didelių galimybių šalis. kazachstano-veliava.jpgDaug išteklių, iškasenų. Unikali ir labai įvairi gamta. Tai be galo saugi šalis: jokių apiplėšinėjimų, banditizmo, gatvės chuliganizmo apraiškų. Griežta valdžia su tvirta policijos, kariuomenės atrama.

Be galo skanus ir sveikas maistas

Žavėjo rytietiški turgūs su įvairiausiais džiovintais vaisiais, riešutais, ekologiškomis šviežiomis daržovėmis, šviežia mėsa, kumysu. Parvykęs į Lietuvą, nustojau valgyti mėsą, nes ji nepanaši į mėsą. O nuvykęs į Kazachstaną ir avienos, ir arklienos valgau iki soties. Visai kitoks skonis. Kazachstane pasklidę verslininkas-almantas-kybartas.jpgįvairiausių tautų tautelių: kazachai, uigurai, korėjiečiai, uzbekai, kirgizai, rusai, žydai, čečėnai, daug vokiečių. Pagrindinė religija – islamas, bet gausu ir kitų tikėjimo atstovų: stačiatikių, judėjų. Kazachai labai liberalūs kitų nuomonei. Jei pas juos ramadanas ir reikia išgerti, jie paima taurelę su servetėle ir išlenkia.emp-direktorius-almantas-kybartas-kazachstane.jpg Sako, aš neprisiliečiau… Šiaip jie labai daug geria. Ypač paklausi degtinė (vodka). Be galo pamėgo mūsų tradicinius gėrimus. Tik kazachai labai neatsparūs, greit nusigeria. Niekada negeria šiaip sau. Visada pasako tostą. Gerti prieš tai nepasakius žodžio – jau girtuoklystė. Kazachų tostai panašūs į gruzinų, tik gal ne tokie poetiški. Taip aplink stalą, einant ratu, pasisakant, susipažįstama su įvairiausiais žmonėmis. Tuo jų vakarėliai ir patrauklūs, kad ne vien tiklietuviai-kazachstane.JPG geriama, bet ir bendraujama. Teko dalyvauti kazachų vestuvėse. Jos trunka tris dienas. Kiekvieną dieną vis kiti svečiai. Pirma diena – giminių. Susirinko apie 300 žmonių. Buvo sakomi ilgiausi tostai. Antrą dieną vėl vaikščiojimas per gimines: brolius, seseris. Trečia diena skirta draugams. Stalai lūžta nuo įvairiausių gėrybių. Kazachai ypatingai mėgsta linksmintis, švęsti. Pirmadienio rytą, užsukęs į kavinę, jau rasi švenčiančių kieno nors gimtadienį… Be galo linksmi, draugiški, nuoširdūs žmonės.

Kelionė per kalnų ir dykumų šalį
Kazachstanas – devinta pagal dydį pasaulio šalis (2 725 tūkst. km2), o gyvena tik 16 763 600 žmonių (2009 m. duomenys). Centrinėje šalies dalyje neaprėpiamos stepių platumos virsta pusdykume ir dykuma pietvakariuose! Medžiai žaliuoja tik artėjant Tian Šanio kalnų link,kazachstano-nuostabi-gamta.jpg pietuose, ir kai kur stepėse. Lietuviai, pamėgę gražuolius Tian Šanio kalnus, kone kasmet apsilanko šioje šalyje, išsiveždami gražiausius rytietiškus prisiminimus. Tačiau tiems, kurie gyvena čia, viskas atrodo šiek tiek kitaip. Kitaip šalis atrodo studentams ekologams, dalyvaujantiems tarptautiniuose projektuose. Jie šalį pamato labai įvairialypę. Tačiau visi vienareikšmiai tvirtina, kad tai įstabios gamtos ir imanti pokyčių pagreitį šalis. Tad apie viską iš eilės.kazakhstanas-kalnuota-salis.jpg
Kelis dešimtmečius į praeitį
Vidurvasarį smagu keliauti tik į kalnus, nes šalyje temperatūra siekia iki +40°C Miestuose pasijunti tarsi sugrįžęs laiko mašina atgal. Daug Lenino paminklų ir kitų detalių, primena buvusios didelės sovietinės šalies laikus.
Karaganda – šachtininkų miestas, kurį šiandien palieka nemažai gyventojų: sumažėjo darbo vietų, maži atlyginimai. Kainos čia šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, o vidutinis atlyginimas siekia apie 180-250 eurų per mėnesį. Mieste nemažai kultūros renginių, krašto kultūros ir istorijos muziejus supažindina su Kazachstano istorija, žymiais žmonėmis ir gamtos turtais. Atskira muziejaus salė skirta prezidentui Nursultanui Nazarbajevui, jo šeimos istorijai.kazachstano-stepes-i.jpg
Gamtos turtaikelias-kazachstane-labai-grazus.JPG
Kiekvienas šalies gyventojas didžiuojasi savo šalies gamtos turtais ir prezidentu, pagal kurio parengtą planą „Kazachstanas 2030″ šalis turėtų pasiekti ekonominį suklestėjimą. Sakoma, kad Kazachstane galima surasti visą Mendelejevo lentelę, todėl nenuostabu, jog čia sėkmingai plėtojama žemės turtų perdirbimo pramonė. Ypač išplėtotos anglių, metalų ir naftos perdirbimo sferos, elektros energijos gamyba. Nafta, anglys, gamtinės dujos ir elektros energija eksportuojami į daugelį Azijos šalių. Tačiau perdirbimo ir energijos gamybos pramonė sukelia daugiausia problemųkazachstano-stepes.jpg Aršiai diskutuojama, ar reikia atominės elektrinės Balchaše, kaip sumažinti žalingą gamyklų poveikį aplinkai, kokios alternatyvios energijos gavybos galimybės (biodujų, vėjo ir Saulės energijos panaudojimas). Deja, ne visos įmonės įperka šiuolaikines technologijas, be to, skiriasi ir žmonių mentalitetas, Vakarų kultūrose ir technologijose matomi „priešai”, daugelio širdyse tūno noras nepaisyti amerikiečių ar europiečių sugalvotų taisyklių, protokolų ir aktų. Tiesa, ekologija dėstoma mokyklose. Yra ir pirmasis Centrinėje Azijoje Ekologijos muziejus.
Semipalatinsko poligonasemp-direktorius-almantas-kybartas.jpg
Kai dar gyvavo TSRS, Kazachstano šiaurrytinėje dalyje veikė Semipalatinsko atominių bandymų poligonas, kuriame 1949 m. rugpjūčio 29 d. buvo susprogdinta pirmoji Tarybų Sąjungoje atominė bomba. Poligono gyvavimo metu buvo atlikta apie 470-500 atominių bandymų. Šiandien poligonas uždarytas, tačiau žmonės ten gyvena kaip gyvenę.
Karagandos srities Ekologijos muziejus jau kelerius metus vykdo projektą, skirtą šio regiono žmonių švietimui. Darbuotojai kaimuose skaito paskaitas, platina informacinę medžiagą apie tai, kaip saugiai gyventi padidinto radiacinio fono zonose.
Baikonūro kosmodromaskazachstano-nuostabi-gamta.jpg
Kita opi Kazachstano ekologinė problema – Baikonūro kosmodromas, esantis kone pačiame šalies geografiniame centre! Iš ten Jurijus Gagarinas skrido į kosmosą, šiandien iš ten kyla įvairių šalių raketos. kazachstano-zemelapis.gifPats kosmodromas priklauso Rusijai pagal ilgalaikę 50 metų nuomos sutartį. Kazachstane sklando mitai, jog kas kartą, kai paleidžiama nauja raketa, keičiasi oras. Nors specialistai teigia, jog tam nėra pagrindo, žmonės tvirtina, kad raketų paleidimas ir oro kaita koreliuoja. Tačiau tai – ne opiausia problema.
Raketų kilimo kryptis – šiaurės rytai, taigi jų kelias nusidriekia kone per pusę Kazachstano. Jei atsitinka avarija, raketų dalys ir išsiliejęs nuodingas kuras atsiduria toli nuo kosmodromo. Daugelis baiminasi radiacijos, bet ne visi žino, kas tai yra. Specialistai teigia, jog didžiausią pavojų kelia nuodingas raketų kuras. Tiesa, paprasti kaimiečiai ne visada turi televizodarbas-kazachstane.jpgrių, skaito spaudą. Jie be jokios baimės renka nukritusių raketų dalis, iš jų renčia namus ar pastoges gyvuliams.

Stiklinė vandens Aralo jūrai
Pačiuose Kazachstano pietuose merdėja Aralo jūra. Dar praėjusio amžiaus viduryje šioje jūroje veisėsi net 24 žuvų rūšys, žvejyba buvo vienas iš pagrindinių verslų. Šeštajame dešimtmetyje pradėta plėšinių reforma. Jos metu laukai buvo drėkinami jūrą maitinančių upių vandeniu. Aralo jūra ėmė sekti, šis procesas tebevyksta iki šiol. Jūros plotas jau sumažėjo dvigubai, joje beveik neliko gyvybės. almantas-kybartas-su-lietuviais-ir-vietiniais-kazachstane-aralo-juroje.jpgDabar Aralo jūra sausumos padalinta į dvi dalis, nuo kadaise buvusio jūros kranto iki vandens tenka keliauti dešimtį ar daugiau kilometrų. Lyg vaiduokliai paklydę smėlyne rūdija laivai, dirvose vyksta druskėjimo procesai. Toks dirvožemis nebetinka žemdirbystei.
Tai viena didžiausių ekologinių katastrofų pasaulyje, todėl Aralo jūra sulaukia daug dėmesio, tačiau vietiniai gyventojai juokauja, jog, jei kiekvienas, atvykstantis pasižiūrėti į mirštančią jūrą, atvežtų bent stiklinę vandens, jūra būtų išgelbėta.
Garsios Banaūlo raganos
Viena gražiausių Karagandos srities ir viso Kazachstano vietų – Karkaralinskas. Čionykštės gamtos grožis patraukė net UNESCO dėmesį. Čia stepių toliams kelią pastoja neaukštos kalnų keteros su drėgnais slėniais, upeliais, gausia augalija ir gyvūnija.almantas-kybartas-praktikuoja-joga-kazachstanas.jpg
Manoma, jog būtent Karkaralinske kūrėsi pirmosios žmonių bendruomenės. Pačioje rezervato širdyje pluša archeologai. Jie mielai parodo vertingiausius radinius: bronzinius strėliųkazachstano-turgus.jpg antgalius, papuošalus.
Už keleto valandų kelio nuo Karkaralinsko yra įstabaus grožio Banaūlo nacionalinis parkas, garsus savo neįprastų formų akmenimis, ten galima pamatyti velnio, raganos, įvairių gyvūnų formas turinčių akmenų.
Tengizo flamingai
Daugelis ornitologų svajoja aplankyti Tengizo ežerą, esantį apie 200 km į vakarus nuo naujosios sostinės Astanos. Tiesa, duobėtais ir jau žole sužaliavusiais vieškeliais ten nusigauti prireikė kone penkių valandų!
Korgažino kaimelyje sutelkta mokslinių stebėjimų bazė, į kurią atvyksta mokslininkai ir studentai iš įvairių šalių. Tengizo ežeras (1590 kv. km, iki 8 m gylio) su daugybe smulkių ežerėlių aplink yra rojus vandens paukščiams! Ne veltui ši vietovė paskelbta rezervatu. Būtent čia gyvena viena didžiausių pasaulyje flamingų populiacija.almata-kz.jpg
Dvi sostinės
Nuo 1998 m. Kazachstanas turi dvi sostines: pietinė – Almata (Almaty), o naujoji (šiaurinė) – Astana. Sakoma, kad Almata – žaliausias pasaulio miestas, jame daugybė parkų, skverų, viskas kruopščiai prižiūrima. Astanoje sparčiai kyla nauji pastatai, viskas tviska prabanga ir atrodo lyg Vakarų Europos sostinėje.
Tačiau vos už pusvalandžio kelio nuo sostinės gyvenimas sužėri visai kitomis spalvomis – apgriuvę nameliai, murzini vaikai, karvių ir avių bandos ganosi konealmata.JPG pagrindinėse miestelių gatvėse. Kartais visas kaimelis turi tik vieną šulinį ir vandenį nešasi kibirais, vieną parduotuvę, kurioj po pusiaudienio nelieka duonos. Paprastu traukiniu iš vienos sostinės į kitą galima nusigauti per parą, jas skiria apie 1 500 km, o vieninteliu greituoju traukiniu Kazachstane – per 14 valandų. Beveik visą kelią pro traukinio langą matosi plačios lygumos: stepė, kartais pusdykumė; pusiaukelėje akį pamalonina Balchašo ežero vaizdas.
Astanoje viską apžiūrėti galima per vieną dieną, o štai Almatoje nespėsi ir per savaitę! almantas-kybartas-kazachstane.jpgIš trijų pusių šį miestą supa Tian Šanio kalnai. Tai patrauklu turistams, tačiau miestą gaubia smogas. Bandoma šią problemą spręsti – ribojamas transporto eismas, vis daugiau namų statoma priekalnėse, kur jie iškyla virš smogo. Tačiau atitinkamai didėja ir eiliniam piliečiui sunkiai įkandama būsto kaina.astana.jpg
Kandidatė į žiemos olimpines žaidynes
Almata didžiuojasi garsiu Medeo stadionu ir Čimbulako slidinėjimo trasa (Almata kandidatuoja 2014 m. surengti Žiemos olimpines žaidynes). Šiek tiek tolėliau Almarasano kanjonas, kuriuo galima nukeliauti iki Kirgizijos, pakeliui aplankant Didįjį Almatos ežerą (Bolšoje Almatinskoje), kosmoso stebėjimo stotį ar tiesiog grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Teko girdėti ne vieną hipotezę, kodėl sostinė iš Almatos buvo perkelta į Astaną. Viena iš jų ta, kad Almata yra kalnų apsuptyje, todėl žiemą pavojų kelia sniego nuošliaužos ir lavinos, o pavasarį – tirpstančio sniego sukelti potvyniai. Kita nuomonė, jog, perkeliant sostinę į šiaurę, buvo siekiama suvienyti šalį, esą šiaurinės sritys norėjusios atsiskirti nuo pietinių, be to, šalies šiaurėje daugiau civilizacijos. Pietuose bijota liaudies neramumų.kazachstanas-stiprus-ir-slidinejimo-rungtyse.jpg
Kazachų kalba grįžta į gyvenimąalmantas-kybartas-su-muzika-medituoja-gamtoje.jpg
Kazachstane, bent jau miestuose, daugiausia vartojama rusų kalba. Šalyje gyvena įvairių tautybių žmonės: iš visų buvusių TSRS valstybių, taip pat mongolų, kinų, korėjiečių, vokiečių, tačiau kazachų kalba miršta, net tikrieji kazachai, gyvendami miestuose, jos nevartoja, vaikus leidžia į rusakalbių mokyklas. Nors kiekvienoje mokykloje ir universitete dėstoma kazachų kalba. Nors kazachų kalba įteisinta, vis dar nėra poreikio ją mokėti. Visi užrašai keliuose irgi pateikiami dviem kalbomis, neretai dar ir angliškai.
Karo ir pokario metais į Kazachstaną buvo ištremta nemažai vokiečių, kūrėsi ištisi jų kaimai. Sugriuvus Tarybų Sąjungai, daugelis jų grįžo į tėvynę. Tačiau užmiršę savo gimtąją kalbą nesugebėjo integruotis į Vokietijos gyvenimo ritmą ir dėl to nemažai jų grįžta atgal.kazachstanas.jpg
Į Kazachstano ateitį dauguma žvelgia optimistiškai, tikina, jog gyvenimas šalyje gerėja. Iš tiesų sunku nepastebėti Vakarų kultūros apraiškų – drąsiai į dangų stiebiasi dangoraižiai, statomi didžiuliai prekybos centrai, kino teatrai, poilsio zonos, viešbučiai įrengiami pagal Vakarų standartus.
Kazachų virtuvė
Kazachai – labai vaišinga tauta. Net nelauktą svečią jie pirmiausia pavaišins, o tada jau paklaus, kur keliauja. Kavinės ir restoranai visada siūlo gausų šašlykų meniu, koldūnus ir mantas (dideli koldūnai, virti garuose). Labai mėgstami daržovių troškiniai ir sriubos. Nacionalinis kazachų patiekalas – bišparmakas, (penki pirštai, išvertus iš kazachų k.), valgomas rankomis. Šio patiekalo pagrindą sudaro virtos miltinės tešlos padas, bulvės, arkliena ir svogūnų padažas.almantas-kybartas-kaireje-kazachstane-su-verslo-partneriu.jpg
Kazachai viską valgo su majonezu Nė viename restorane nepavyko nusipirkti koldūnų su grietine. Populiariausias salotų, sriubų ir net šašlykų padažas – majonezas.
Na, ir žinoma, kumysas – gėrimas, pagamintas iš kumelių pieno. Jį į savo meniu yra įtraukę prabangesni restoranai.

Geriamas ir alus, ir degtinė
Kaip ir kiekviena tauta, kazachai turi daugybę valgymo ir svečių vaišinimo papročių. Nepriimta į svečius atvykti laiku, privaloma bent valandą pavėluoti. Svečių priėmimas turi net keletą ritualų: arbatos gėrimas, šeimos nuotraukų žiūrėjimas, ėjimas kartu pasivaikščioti, vėl arbatos gėrimas ir valgymas. Nepagarbu palikti neišgertą stiklą ar maisto lėkštėje. O kai šeimininkai pripila sklidiną arbatos puodelį – tai jau ženklas ruoštis namo.
Patarimai keliautojui
Prieš vykstant pravartu pasidomėti skiepais, yra tikimybė užsikrėsti hepatitu, vidurių šiltine.
Pasirūpinti vizomis, o nuvykus pasidomėti visais migracijos policijos formalumais, gali tekti prisiregistruoti. Jei to reikalaujama, o jūs neprisiregistravote, išvykstant iš šalies, gali tekti mokėti baudą.kazachstanas-tursi-stipria-taekwondo-komanda.jpg
Iš Kazachstano draudžiama išvežti filmuotą medžiagą. Rekomenduotina gerti ir maistui vartoti tik virintą vandenį.kazachstano-pinigai.jpg Perkant vandenį parduotuvėje pravartu atidžiai apžiūrėti, ar butelis sandariai uždarytas.
Pamačius policijos pareigūnus vietiniai pataria kalbėti tik rusiškai ar išvis nepraverti burnos. Policininkai visada gali paprašyti parodyti dokumentus ar piniginę.
Keliaujant po Kazachstaną traukiniais ir autobusais neteko matyti vagysčių ar girdėti apie smurtą, tačiau daiktus visada reikia saugoti.
Autostopininkai Kazachstane liks nesuprasti, nes kiekvienas vairuotojas ten paprašo sumokėti už kelionę tiek, kiek kainuotų autobuso bilietas.viename-is-kazachstano-parku.JPG
Taksi paslaugų specifika kiekviename mieste vis kitokia. Karagandoje taksi galima išsikviesti telefonu. Almatoje pakėlus ranką sustos bet kuri mašina, tik dėl kainos geriausia pasiderėti. Iš užsieniečių taksi vairuotojai visada mėgsta paprašyti beveik dvigubai.

Nuotraukos Almonto Kybarto

DALINTIS