Kaip budistinė meditacija gali pagelbėti ekstremaliose situacijose

Aptikti vaikai ir jų treneris

Pagal Vox.com parengė Vytautas Nosevičius

Kai gelbėtojai aptiko urve įstrigusius 12 futbolo komandos „Laukiniai šernai“ berniukus ir jų trenerį, jie visi palaimingai meditavo.  „Tai buvo neįtikėtina, – teigė vienas iš gelbėtojų. Jie visi ramiai sėdėjo ir laukė, niekas neverkė, nešaukė ar kaip kitaip reiškė nepasitenkinimą esama padėtimi“. Užtvindytame urve tailandiečių treneris savo komandą mokė medituoti bei pats meditavo skleisdamas ramybę ir tikėjimą – ir tai galėjo padėti jiems išgyventi 10 dienų aklinoje tamsoje be maisto ir šiltų rūbų, kas yra sunkiai įsivaizduojama…

Pasirodo, kad jų treneris Ekapolas Chanthawongas (25 m.), kuris, neįvykus futbolo treniruotėms, su jais patraukė į Tham Luango urvus lemtingą birželio 23 d., uoliai praktikavo budistinę meditaciją ne vienerius metus. Tailande populiaru eiti į budistinį vienuolyną ir kažkiek metų pabūti vienuoliu įsisavinant Budos kelią. Ekapolas ten nuėjo dešimties metų, visai jaunutis, kai klastingos epidemijos mąstai užklupo jų kaimelį ir žuvo tėvai. Vienuolyne praktikuodamas meditaciją išbuvo visus dešimt metų, iki dvidešimties, ilgiau negalėjo būti nes reikėjo slaugos jo senai močiutei.

Treneris Ekapolas vienuolyne

Išėjęs iš vienuolyno jis įsidarbino berniukų komandos „Laukiniai šernai“ futbolo treneriu. Jo komandoje buvo berniukai nuo 11 iki 16 metų, būtent jie ir įstrigo urve kai netikėtai šiaurinį Tailandą užtvindė smarkios musoninės liūtys… Treneris Ekapolas Chanthawongas nepasimetė netikėtai ištikus tokiam išbandymui, vaikus mokė nepanikuoti (visų pirma pats nepanikavo!), nusiteikti ramiai ir tiesiog medituoti, įkvepiant – iškvepiant, taip taupant taip reikalingą energiją per savo dviejų savaičių išbandymą urve, visiškoje tamsoje be jokio maisto. Troškulį malšino nuo uolų surinkdami varvantį vandenį, nes jis buvo švariausias ir tinkamiausias gerti. Taip ir meditavo, tarsi tikri uolose atsiskyrę vienuoliai. Berniukai patyrė neįtikėtiną praktiką, bet pats treneris Ekapolas Chanthawongas būdamas vienuoliu praktikavo atsiskyręs meditaciją džiunglių urvuose ne vieną ir ne dvi savaites gerdamas tik vandenį, tad jam tai buvo ne naujiena. Senovėje visi tailandiečiai vyrai bent kelis metus iki 20 gimtadienio praleisdavo budistų vienuolyne. Pagal tailandiečių įsitikinimus, tėvai, globėjai, mokytojai yra verti aukščiausios pagarbos. Vaikų, mokinių prieštaravimai, kalbėjimas pakeltu tonu ar atsisakymas padėti – netoleruotinas ir nepagarbus elgesys.

Treneris mokino meditacijos įstrigusius vaikus urve ir taip padėjo jiems išgyventi

Kaip teigė „Vox“ Ekapolio teta, berniukų treneris be jokių pastangų galėdavo medituoti daugiau kaip valandą, ši ištvermė, dvasiniai ir fiziniai įgūdžiai tikrai padėjo jam ir berniukams atsidūrus ekstremalioje situacijoje išsaugoti ramybę bei susikaupimą. Jis juos mokė medituoti, o svarbiausia pats atsidūręs meditatyvinėje būsenoje skleidė ramybę, palaimą ir tikėjimą… Nurimk. Kvėpuok. Būk šiame momente. Toks požiūris daugiau kaip dvi savaites užtvindytame požeminiame urve Šiaurės Tailande padėjo išgyventi 12 berniukų ir jų futbolo treneriui, kurį griežta budistinė vienuolynų discipliną išmokė būti fiziškai ir dvasiškai stipriu. Meditacija turi daug naudos sveikatai ir ypač tinka tais atvejais, kai susiduriama su didžiuliu stresu, kai reikia išmokti nurimti ir save kontroliuoti kritinėse situacijose. Tyrimai parodė, kad meditacija gali nedelsiant sumažinti depresijos ir nerimo pojūtį, taip pat fizinį skausmą. Be to, meditacija gali prislopinti aplinkinių trikdžių intensyvumą, ar tai būtų automobilių keliamas triukšmas ar stiprių musoninių liūčių šniokštimas.

Treneris laikomas didvyriu

Geras Ekapolio draugas ir komandos koordinatorius, sakė, kad futbolo treneris ir išėjęs iš vienuolyno palaiko glaudžius ryšius su juo ir toliau. Vienas jo bičiulis abatas „Wall Street Journal“, sakė, kad jis yra „labai atsakingas vaikinas, reguliariai medituoja ir tikrai viską padarys, kad išgelbėtų vaikus“.

Treneris su savo mylima komanda

Neseniai mokslininkai klinikinėse situacijose pastebėjo, kad meditacija gali sumažinti nerimą, depresiją ir skausmą. Mokslininkas Johns Hopkinsas, 2014 m. atlikęs sveikatos tyrimų ir kokybės agentūros užsakytą bandymą, nustatė, kad meditacija, ypač susikaupimas (dėmesingumas), gali būti svarbus bei efektyvus depresijos, nerimo ir skausmo gydymas suaugusiems. Taip pat kaip ir vaistais, tik be šalutinio neigiamo poveikio. Vaikų tyrimai vis dar gana preliminarūs, nors vis daugiau mokyklų įtraukia į savo programas meditacijų praktiką.

2016 m. viename iš interviu brolis Phapas Dungas, vyresnysis ZEN budistų meistro ir autoriaus Thich Nhat Hanh mokinys sakė: „Meditacijos metu jūs kuriate [ramybę, gerumą, aiškumą], kad galėtumėte tai perduoti kitiems. Kai sėdi su ramiu žmogumi, pats tampi ramus. Jei sėdi su žmogumi, kuris yra susijaudinęs ir skleidžiantis neapykantą, tu pats tampi neramus ir visko pasaulyje nekenčiantis“.

Medituojantis treneris urve ir jo „dvylika šerniukų“

Viename iš paplitusių animacinių paveikslėlių treneris Ekapolas vaizduojamas sėdintys meditacijos pozoje saugiai apglėbęs dvylika laukinių šerniukų, Nors ir išsaugojo jis tuos dvylika „šerniukų“ neįtikėtinomis sąlygomis, visgi pats jis atsiprašė vaikų tėvų nusiųsdamas jiems laišką,  kurį šeštadienį perdavė karališkasis Tailando karinis laivynas. Jame rašoma, kad vaikai saugūs ir sveiki, jiems viskas gerai, treneris visiems be galo dėkoja už pagalbą ir apgailestauja, kad taip įvyko….“Aš žadėjau, kad pasirūpinsiu kaip tik galėsiu vaikais, taip ir padariau“, – rašoma atsiprašymo laiške. Patys tailandiečiai be galo myli trenerį Ekapolį ir juo didžiuojasi, ypač po šio įvykio. „Jie visi dabar didvyriai, nes sugebėjo išgyventi, bet pats didžiausias didvyris yra jų treneris, kuris padėjo jiems išgyventi. Tikiu, kad jis padarė viską, kad vaikai urve galėtų išgyventi“, – sako vienas trenerio pažįstamų, tiesiogiai dalyvavęs gelbėjimo operacijoje.

Žuvęs specpajėgų karys Saman Kuman, gelbėjęs vaikus, buvo žinomas sportininkas

Visgi neapseita be aukų, vienas Tailando specialiųjų pajėgų karys žuvo, mėgindamas nugabenti vaikams deguonį… Tas vyrukas – elitinis treilo bėgikas Saman Kuman, šiais metais laimėjęs The North Face Thailand 50km… Amžina Šlovė Didvyriui.

Tajai – tauta su šypsena veide bei atjauta širdyje

Nacionalinė Tailando religija – theravedos budizmas, pažodžiui tai reiškia – „senolių mokymas“. Maždaug 95 proc. šalies gyventojų praktikuoja budizmą, neatsitiktinai šalyje gausu vyrų ir moterų vienuolynų, taip pat ir šventyklų. Theravedos budizmas – tai seniausia išlikusi budizmo mokykla, artimiausia ankstyvajam Budos mokymui. Ši budizmo pakraipa paplitusi ne tik Tailande, bet ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, kaip antai – Kambodžoje, Laose, Mianmare. Tailande yra apie 38 tūkst. šventyklų, kurios tradiciškai išlaikosi iš tikinčiųjų skirtų aukų.

Tailandiečiai noriai aukoja

Remiantis Pasauliniu dosnumo indeksu (World Giving Index), tailandiečiai yra viena dosniausių tautų pasaulyje. Šventyklos čia neprivalo deklaruoti savo turto, todėl sunku pasakyti, kiek lėšų jas pasiekia. Tačiau kaip rašoma vienoje ataskaitoje, kasmet jos gali gauti net 3-3,6 mlrd. dolerių. Tailando gyventojai nuolat su šypsena veide, atsipalaidavę, ten išvysi dalykų, kurių gimtinėje labiausiai ilgiesi. Kas bent kartą pabuvojo šioje nuostabioje šalyje, gali patvirtinti, kad bet kokio gymio moteris Bankoke, užmiesty ar bet kur kitur ten gali vaikščioti be baimės naktį ir dieną, ir jos niekas neužkabins; nei su blogais kėslais, nei su labai gerais.

Tailandiečiai daug šypsosi iš širdies

Toks įspūdis, kad Tailandas vadinamas milijonų šypsenų šalimi ne dėl to, kad nuolat šypsosi. Amerikiečiai irgi pritemptai šypsosi, ir švedai, ir britai, bet po dešimties dienų nuo jų šypsenų bloga darosi. Nieko nuoširdaus toj šypsenoje be baltų dantų nėra… Tailandiečiai garsėja tuo, kad yra labai ramūs, mieli, nuoširdūs žmonės, ten jautiesi nuoširdžiai laukiamas, kad ir kur eitum. Ne, jie visai nesmalsūs, ne kaip kokie turkai, kurie nepraleis, kol neišmelš iš tavęs, iš kokios šalies esi. Tajai turi dvasinės pusiausvyros, gerumo, ir parduotuvėj, turguj ar taksi jautiesi be galo jaukiai.

Stresinių situacijų malšinimas dėka budistinės meditacijos

Vis didesnis kiekis tyrimų meditacijos tema taip pat rodo, kad vos kelios minutės kasdienės meditacijos yra susiję su mažesniu stresu, didesniu pozityvumu, geresniu kūrybiškumu ir net pagerėjusiu dėmesiu. Meditacija kažkaip padeda žmonėms susidoroti su nerimą keliančiomis mintimis. Tai galima palyginti su šluota, kurią jie paima kankinančioms mintims sušluoti, ir palaukia, kol nusės dulkės.  Ar mes turtingi, ar skurstame, – visi turime smegenis. Kiekviename yra ši vidinė laboratorija, skirta dirbti su savo protu ir širdimi. Tokie eksperimentai nieko nekainuoja. Viskas, kas būtina, jau įdiegta į mus pačius. Net patys skurdžiausi žmonės, net elgetos gali juos atlikti.

Tailandietės meldžiasi prie urvo, idant būtų visi išgelbėti

Visi šie privalumai veikiausiai paskatino E. Chanthawongą griebtis šios praktikos ir padėjo jam palaikyti savo komandos dvasią. „Mes nežinome, tai stebuklas, mokslas ar dar kažkas“, – antradienį, kai buvo baigta gelbėjimo operacija, sakė  vienas Tailando specialiųjų pajėgų narys. Pats treneris E. Chanthawongas kitų apibūdinamas itin teigiamai – nerūko, negeria, lavinasi dvasiškai ir fiziškai, treniruojasi muay thai, rūpinasi savo futbolo komandos nariais kaip tėtis savo vaikais, slaugo savo seną močiutę, niekam neatsisako padėti, yra linksmas, atjaučiantis ir nuoširdus. Iš ten buvusių urve jis buvo labiausiai nusilpęs, nes visą maistą ir vandenį atidavė vaikams. Nesenai Lietuvoje viešėjęs Jo Šventenybė Dalai Lama pažymėjo, kad mokytojas pats turi laikytis tų principų, kurių moko, ir „parodyti mokiniams gilesnę šių praktikų vertę“. Futbolo treneris E. Chanthawongas visiškai įkūnija šį tikrą Mokytojo vaidmenį.

Tailandietės džiaugiasi sėkminga gėlbėjimo operacijos baigtimi

Anot, Jo Šventenybės, palikti pasaulį ir atsiriboti vienumoje yra aukščiausia dvasinės praktikos forma. Tai futbolo komandos „Laukiniai šernai“ nariams ir teko netikėtai patirti. Jo Šventenybė Dalai Lama pabrėžia, kad dvasinė praktika turi tapti neatsiejama kiekvieno žmogaus kasdieninio gyvenimo dalimi idant taptume efektyviais visuomenės nariais, galinčiais prisidėti prie visuotinės gerovės. Reikia paprasčiausiai atrasti laiko ryte ir vakare meditacijai. Daugumai iš mūsų tai geriausias dvasinio tobulėjimo kelias.

Pamėginkime pamedituoti

Budizmas turi gausybę meditacijos praktikų. Štai viena jų. Atsisėskite ant pagalvėlės sukryžiuotomis kojomis arba, jei tai nepatogu, ant kėdės, arba net atsigulkite ant nugaros, tačiau kūnas visuomet turi būti atpalaiduotas, o nugara – tiesi. Akys gali būti užmerktos, primerktos arba atmerktos. Būkite atsipalaidavę. Ramūs, bet budrūs. Triskart lėtai, ramiai, giliai įkvėpkite per nosį. Stebėkite savo kūną ir tai, ką jaučiate. Kvėpuokite natūraliai, stebėdami kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, jusdami, ar jis ilgas, ar trumpas, gilus ar ne, lėtas ar greitas. Nesistenkite kvėpuoti ritmingai. Leiskite kūnui kvėpuoti taip, lyg jūs patys miegotumėte, tačiau protas liktų budrus. Nesąmoningai gali kilti įvairios mintys, dėmesį gali atitraukti triukšmas ir kiti aplinkos trikdžiai. Nenuliūskite. Tiesiog džiaukitės, kad pastebėjote trikdžius, ir lėtai grįžkite prie kvėpavimo. Kartokite šį pratimą iš pradžių 20 minučių per dieną vis didindami meditacijos laiką. Pradedantieji, jei reikia, gali skaičiuoti kiekvieną įkvėpimą iki 10. Kaskart mintims nuklydus grįžkite prie 1. Labiau susidomėjusiems meditacija kviečiame užsukti į www.zen.lt, ten kuriasi bendraminčių grupės įvariuose Lietuvos miestuose. Sėkmės!

DALINTIS