Šiemet į Lietuvos keliautojų sąjungos pirmininko, aktyvaus kvieslio į gamtą Algimanto Jucevičiaus sur
engtą snaigių žygį Vilniuje susirinko rekordinis 1500 dalyvių skaičius. Arbatėlės gamtoje, dovanėlės – pirmas Algimanto jaukas vilniečiams, kuris davė tokius rezultatus, o paskui jau patys ateina ir draugus, kaimynus kviečiasi, nes pajunta, kad kažkas pasikeitė jų būsenoje, ko negali sulyginti su sėdėjimu prie televizoriaus. Pats Algimantas, pernai atšventęs septyniasdešimtmetį geriausia jaučiasi tarp jaunų žmonių, kurie atitinka jo judėjimo tempą ir galimybes, su seniais sunkiau, bet kai jie prasijudina, tada džiaugiasi, kad dirba ne veltui.
Šiuos metus Seimas paskelbė Sveikatos metais, oi kaip jos reikia Lietuvos žmonėms. Ta proga su Algimantu
kalbamės, kaip neprasnausti šių metų ir bent kiek pasirūpinti savo sveikata patiems, nors daugelis mūsų, ypač vyresnio amžiaus, mano, kad sveikata ne jų pačių, o daktarų reikalas.
Tikėtina, kad Sveikatos metais bus dar daugiau rekordų. Kas tie žmonės, kuriuos pavyksta išjudinti?
Šiais metais suplaukė rekordinis skaičius dalyvių, nuo seniausio iki jauniausio, su šeimomis, vaikais. Parengiame trasas įvairiausiems poreikiams: labiau patyrusiems, pažengusiems, pradedantiems, vaikams. Šiemet jau 40 metų (pirmasis įvyko 1963 m. Kaune, Ąžuolynas–Karmėlava), kaip rengiame „Snaigės“ žygius, vaišiname karšta arbata, dalijame regalijas ir labai džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių atranda savo poilsį gamtoje. Šiais savo žygiais skatinu žmones gyventi aktyviau ir s
veikiau. Ir didžiausia man padėka – žmonių šypsenos. Sekdami mumis, „Snaigės“ žygius ėmė rengti ir Kaunas, Jonava, Molėtai. Į gamtą kviečiame ir tuos, kurie neturi slidžių. Keliaujame su šiaurietiškomis lazdomis, tiems, kurie jų neturi, paskoliname ir mokome su jomis žygiuoti.
Kas būtina, kad žmogus būtų sveikas, energingas, toks kaip jūs?
Svarbiausia – fizinis aktyvumas. Jei žmogus visą savaitę prasėdi biure prie kompiuterio, kelios valandos fizinio aktyvumo gamtoje kompensuoja neveiklumą. Tai labai svarbu. Be to, žiema pati mus verčia būti aktyvesnius. Štai, žiūrėk, kelią užpustė, mašiną apsnigo – reikia paimti kastuvėlį, prasikasti, šalta stotelėje – reikia patrepsėti ir t. t. Judėjimas šaltame ore teigiamai veikia visą organizmą, grūdina.
Turbūt svarbu ne tik judėjimas, bet ir mityba. Kaip jūs pats maitinatės, nes esate toks lieknas ir guvus?
Privengiu mėsos, bet nesu koks vegetaras sektantas. Nenorėčiau, kad mane vadintų sveikuoliu. Gyvenu paprastai, taip, kaip kiekvienas turėtų gyventi, judėti, nepersivalgyti. Mėgstu daržoves, kuo mažiau kepto, riebaus maisto. Vasarą visuomet organizuoju grupes į kalnus. Ten, jei pasitaiko koks lašinukas sriuboje, neišpilu lauk. Iš tikrųjų to maisto reikia labai nedaug. Kai mes išeiname į kalnus, kiekvienas pasiimame 500 g sauso davinio per dieną visam mėnesiui. To maisto kiekio pakanka ir dar lieka. Kuo aktyviau, intensyviau gyveni, tuo mažiau maisto reikia. Šiek tiek keista, bet taip yra. Patikrinta praktiškai.
Kokia Jūsų, aktyvaus žmogaus, dienotvarkė?
Visą laiką reikia laikytis daugmaž vienodo režimo. Aš atsikeliu be žadintuvo. Pakirstu 4.30 val., gulu 22.30 val. Miego pakanka, nes pusantros valandos iki vidurnakčio atstoja tris valandas po vidurnakčio. Dar neatsikėlęs jau darau mankštą lovoje – rąžausi, ištempiu pėdas, išsitiesiu, palankstau kojas. Pažiūrėkime, kaip gyvūnai – katytė ar šuniukas elgiasi: jie pirmiausia pasirąžo. Išlipęs iš lovos atsigeriu šilto vandens stiklinę ir darau mankštelę. Turiu šuniuką, su juo einu į lauką pasimankštinti. Po to tvarkausi, dirbu kokius darbus, prisėdu prie kompiuterio. Pusryčiai – žiupsnelis kokios košės, avižinių dribsnių ar taip kažko lengvo ir – į darbą. Tokio režimo laikausi jau gal kokius 30 metų (dabar Jucevičiui 71-eri). Jei ryte ar vakare prisivalgyčiau, nieko nepadirbčiau, užmigčiau prie kompiuterio.
Koks geriausias laikas sveikatingumui?
Geriausias laikotarpis sveikatingumo požiūriu yra žiema. Nori nenori reikia pajudėti, kai spaudžia šaltukas. Paprasčiausias sniego valymas, automobilio gremžimas nuo ledo, žingsniavimas pėsčiomis iki darbo ar namų ir pan. Kai judėjimas taps įpročiu kaip dantų valymas, tuomet žmogus niekieno neraginamas atsikels ryte ir norės judėti: daryti mankštą, bėgioti. Ir tai jam teiks didžiulį malonumą. Rodykime aktyvaus gyvenimo pavyzdį mažiesiems: veskimės vaikus į gamtą slidinėti, pabėgioti, pagainioti kamuolį. Tuomet būsime sveiki ir fiziškai aktyvūs visą gyvenimą iki pat gilios senatvės. Judėjimas, fizinis aktyvumas gamtoje saugo mus nuo stresų, ligų ir kitų gyvenimo bėdų.
Bet visam tam atlikti reikalinga valia?
Valia yra energija. Pasitelkime ją ir įveikime save, laikykimės režimo. Kuo labiau esate valingas, juo labiau esate energingas. Noras aktyviai gyventi turi būti įprotis. Neturime sau nuolaidžiauti ir leisti simuliuoti. Nusileisti galima kitiems (ir reikia), bet ne sau. Užkandžiavimai, kavutės, pyragėliai… M
es per daug valgome, per mažai judame. Visos tos reklamos, pasiūlymai, kuriems mes neatsispiriame, gniuždo mus. Reikia turėti tvirtumo ir valios ir nepasiduoti visoms toms pagundoms. Turime atsisakyti kenksmingų įpročių, kad gyvenimas mūsų būtų energingas, džiaugsmingas ir visavertis. Energiją siurbia visi tie parazitai, kurie naudojasi mūsų silpnumu. Reikia atrasti valios atsispirti jiems, tuomet ateis energija ir žvalumas. Turime suimti į rankas save ir pasakyti: „PIRMYN!“. Labai svarbu saikingumas visur, o svarbiausia – maiste.
Tiek daug visko veikiate, kaip visur suspėjate?
Laiko labai trūksta. Neretai mąstau, kaip jį pasivyti. Tiek daug veiklos, kad sunku net apsakyti!
Pranas Zipiškis
Nuotraukos Arūno Matuko
