CHIBINŲ ATRADIMAS TUNDROS KARALYSTĖJE

Dainius KINDERIS

„Gorki, jolki i oleni“ (Kalneliai, eglutės ir elniai) – tokiais žodžiais išmargintas beveik kiekvienas didžiulio Kolos pusiasalio žemėlapio, esančio Kirovsko gelbėtojų bazėje, centimetras.
Kalneliai čia siekia 1200 metrų aukštį, dažnai sudarydami aplinkui didingą ir akinamai baltą, visa juosiančią sieną. Eglutės ir kiti neūžaugos medeliai (dažniausia tai šiauriniai berželiai – keružiai) išsimėtę priekalnėse ir iš aukštybių atrodo lyg šapų krūvelės. Elnių sutikti taip ir nepavyko, tik pavienius, greit užpustomus kiškių pėdsakus puriame Chibinų sniege stebėti.
cukraus-kalnai.jpg

Kolos pusiasalis – užpoliarinės Rusijos dalyje esanti žemė – poliarinių kurapkų, šiaurės elnių, senųjų Kolos gyventojų samių ir paarkčio pomorų, nepakartojamų šiaurės pašvaisčių, ir, žinoma, šalčio, ledo ir pūgų kraštas. Pusiasalio sostinė – Murmanskas – didžiausias pasaulyje už poliarinio rato esantis miestas (600 tūkst. gyv.), o šiauriau jo – Severomorskas, kur į skaidrias ir ledines, bet niekada neužšąlančias Barenco jūros gelmes pasineria Rusijos laivyno povandeniniai laivai.
Kolos pusiasalis išsidėstęs šiltosios Golfo srovės įtakos zonoje, kuri lemia didelius temperatūrų svyravimus. Ryte gali būti giedra ir spausti šaltukas, vėliau pakilti pūga – piktasis buranas, piktdžiugiškai ošdamas kalnuose ir versdamas iš kojų visus slidininkus. Čia pat temperatūra gali pakilti iki nulio. Tada sniegas limpa prie slidžių. Šaltukas ir skaisti saulė leidžia slidininkams maloniai slidinėti netgi su ploniausiais drabužiais.
Kolos pusiasalio gyventojai gyvena sunkiomis atšiauraus arktinio klimato sąlygomis, kur žiema tęsiasi ilgus devynis mėnesius. Neperregima nakties tamsa, negailestingi buranai, dažni atmosferos slėgio šuoliai – tokia Kolos gyventojų kasdienybė.
Užpoliarės gyventojai anksčiau išeina į pensiją ir kitaip skatinami valstybės gyventi ir dirbti atšiauriomis sąlygomis.

Atšiaurieji ir didingieji Chibinai: džiaugsmai ir pavojai

Chibinų kalnai – pačios aukščiausios, atšiauriausios ir įdomiausios Kolos pusiasalio vietovės. Ir vienos pavojingiausių. Kalnai neatleidžia klaidų, o Chibinai, ypač žiemą, labai pavojingi. Nedidelėje teritorijoje per metus nuo kalnų nuslenka per 200 lavinų. Vadinamos baltąja mirtimi jos vos ne kasdien Chibinuose pražudo žmones. Dar 1936 metais buvo sukurta jas tyrinėjanti „Lavinų medžiotojų“ komanda. Aukštai pakibę sniego karnizai atrodo lyg priklijuoti ir tokie nekalti, tačiau nelaimė gali tykoti čia pat. sniego-trukumo-tenai-nesijaucia.jpg

Chibinus sniegomobiliu galima apvažiuoti per dvi dienas. Aukščiausias taškas – Fersmano viršukalnė, žvelgianti į akinamai baltą tundros tylą iš 1200 metrų aukščio. Dauguma kalnų Koloje turi senųjų pusiasalio gyventojų samių kalbos pavadinimus – Aikuaivenčoras (Dievo Motinos galvos kalnas), Vudjavčoras (Juodasis kalnas), Kukisvumčoras (Ilgojo slėnio kalnas).
Dešimties slidininkų grupei iš Vilniaus teko aplankyti ir įveikti daugumą Chibinų kalnų. Kęsdami iš kojų verčiančias pūgas, kiekvieną kūno dalelytę kaustantį šaltį, sveiką alkį, pirmas tris žygio dienas nesulaukėme giedro oro. Aplinkui nuostabios kalnų viršūnės ir didingos uolų sienos, bet per tirštą miglą ir dribsniais krentantį sniegą matomumas – vos keli metrai.
O šaltis krečia išdaigas. Savo lietpaltį galiu perpus perplėšti lengvu pirštų judesiu – lyg jis būtų rėžiamas skustuvo ašmenimis. Plastmasinis butelis susprogsta iš vidaus. Suledėjusios citrinos pasiduoda tik kirviu kertamos, o žuvų konservai pavirsta ledais su beskone kramtoma mase.
Prieš šaltį bejėgis ir žmogaus kūnas. Kepurėje sudrėkę plaukai pavirsta ledo gabaliukais ir atitirpsta tik naktį gulint miegmaišyje. Akių vokai apsitraukia plonu baltu šerkšno sluoksniu, veidas nusidažo blyškiu raudoniu. Nesuskaičiuojamų apvalkalų masė daro nerangius judesius, tačiau apsaugo nuo šalčio. Nors dar tik ketvirta diena, bet vieno iš mūsų pirštai jau blyksi lyg balta lemputė – pirmieji šalčio įkandimai.
Po eilinės šaltos ir speiguotos nakties mūsų dvylikavietė palapinė „Zima“ atrodo sumažėjusi perpus. Išėjimas užpustytas, slidės apsitraukusios plonu ledo sluoksniu, lyg laku teptos. Nuo smarkaus vėjo giliai į sniegą įbestos lazdos įgavo kone G raidės formą. Palapinės viduje pilna sniego ir suledėjusių daiktų, vidurio atrama išgriauta ir per „kaminą“ krenta sniegas. Po palapine supustytos sniego krūvos remia galvą lyg pagalvė, o švilpianti vėtra kaskart galvą padaužo staigiais lyg boksininko smūgiais. sniego-kalnai.jpg
Kalnai klaidos man neatleido. Per aplaidumą pamiršau kuprinėn įsimesti „kates“ – vieną iš svarbiausių daiktų vykstant į kalnus. Apledėjusiais stačiais kalnų šlaitais pasidarė neįmanoma nei slidėmis šliuožti, nei be jų eiti. Turėjau sugrįžti atgal į bazę ir, stebėdamas kalnus iš apačios, slidinėti tik lygumomis.
Chibinai pakeri peizažo grožiu. Prieblandoje paskendę uolų klodai, tarpekliais naršantis ir spygaujantis vėjas, skubūs upeliai, lygios lyg stalas kalnų viršūnės – visa tai jungtinio vėjo, šalčio ir vandens stichijų darbo padariniai.
Chibinai unikalūs – čia beveik nėra miškų, todėl bekraštės trasos laukais ir kalnų slėniais tampa rojumi ne tik Rusijos, bet ir Europos, Amerikos aktyvaus sporto mėgėjams.ruosiames.jpg
Kirovskas ir Apatitai, du miestai broliai, įsikūrę vienas šalia kito, pagrindinis atspirties taškas visiems čia atvykstantiems slidininkams ir kitokio sporto propaguotojams. Apatituose įrengtas laipiojimo ledo uolomis centras, Kirovske – slidinėjimo trasos ir sporto bazės, gelbėtojų punktai ir dauguma keliautojus aptarnaujančių viešbučių ir poilsio centrų. Abu miestai gali atrodyti pilki ir niūrūs pramoniniai gigantai su rūkstančiais kaminais ir karjeruose burzgiančiais buldozeriais. Verčiau ilgiau pavaikštinėti storu sniego patalu apklotomis gatvelėmis, užsukti į parduotuves, kuriose dar galima rasti prekių mūsuose nematytų jau penkiolika metų, pabendrauti su smalsiais vietiniais, besidominčiais, ką iš tikrųjų mes manome apie Rusiją ir Kolą. Pajutus tikrąjį šiaurės koloritą laikas čia prabėga nejučia, nors pakilus į kalnus jis išvis nustoja egzistuoti.

Kirovskui vos 70 metų. Šį jauną miestą į savo glėbį priėmė ir šalia leido įsikurti amžinai pražilę Chibinų kalnai, o jam augti padėjo naudingosios iškasenos, dėl kurių, deja, net kalnai sprogdinami. Apatitai – naudingosios iškasenos, kurių čia, Chibinų kalnuose, daugiau negu bet kur kitur šioje planetoje. Geologui Fersmanui pradėjus tyrinėti Chibinų kalnus (dabar jo garbei pavadinta aukščiausia kalnų viršūnė), ieškant fosforitų ir kitų reikalingų iškasenų ir mineralų, kalnai pasirodė slepiantys milžiniškus turtus, todėl Kirovskas buvo pradėtas vadinti miestu-lobiu. Tiesa, vos tik vietovė gavo miesto teises, ji buvo vadinama Chibingorsku ir tik vėliau tapo Kirovsku.

Chibinų arkliukas – turizmas

Pamažu Kolos pusiasalis, ypač Kirovskas, tampa vienu iš didžiausių žiemos sporto bei pramogų centrų Rusijoje. Nors ne tik žiemą čia pilna pramogų ir atrakcijų. Vasara su šiaurinėmis bulvėmis, bruknėmis ir mėlynėmis miškuose, vandens sporto džiaugsmais trumpa, bet karšta. Poliarinė naktis Koloje trunka nuo lapkričio 14 iki sausio 4 dienos, šviesus paros metas – tik 2,5 valandos, ilgoji poliarinė diena prasideda gegužės 27 ir tęsiasi iki liepos 16 dienos.mes-pasiruose.jpg

Kam nepatinka ekstremalus sportas, savęs išbandymas ir gyvenimas be civilizacijos, tas į žygius pavojingomis kalnų keteromis bei slidžiais ledynais neis, bet save atras sporto bazėse, prie keltuvų į greitumines trasas, nuo kurių lekiant skradžiai žemyn kiekvienas raumenukas pajunta skrydžio jėgą, ko lėtai judėdamas su 40 kilogramų našta ant pečių tikrai nepajusi. menki-sapeliai.jpg

Kirovsko sporto bazėje veikia 8 keltuvai. Abonementas dienai kainuoja 35 Lt, savaitei – 200 Lt. Inventoriaus nuoma dienai – 25 Lt. Veikia tramplinas, naktį apšviestos lygumų slidinėjimo trasos.
Paskutiniu metu ypač išpopuliarėjo snieglenčių sportas, tai galima suprasti iš traukinių stotyje besibūriuojančių keliautojų, vis dažniau vietoj slidžių tempiančių snieglentes.

Gelbėtojų centras

Chibinų kalnuose pasislėpęs glūdi gelbėtojų centras. Gelbėtojai – vieninteliai Chibinų kalnų gyventojai pradėjo plėtoti turizmą kiek tolėliau nuo Kirovsko nutolusiuose kalnų užkampiuose, kur laukinė gamta ir pačios atšiauriausios sąlygos tikras rojus šiaurės egzotikos ir išbandymų mėgėjams.visur-balta-kur-dairais.jpg Gelbėtojų bazėje galima pernakvoti (7 Lt), čia įrengtos kelios autentiškos pirkios, su elektros generatoriumi, masyviomis krosnimis ir gultais krūvai žmonių. Po žvarbių dienų užkariaujant kalnų perėjas – čia apsistoti tikras malonumas, nebereikia skaičiuoti arbatos lašų, galima išsidžiovinti amžinai drėgnus ir suledėjusius drabužius, pailsinti nutrintas kojas, sušildyti sugrubusias rankas ir sutvarkyti inventorių. Vasario mėnesį nenutrūkstamu srautu pasipila slidininkai, pas gelbėtojus užsuka ir egzotiškos žūklės, ir medžioklės mėgėjai.
Tiek žiemą, tiek vasarą gelbėtojai siūlo specializuotas išvykas žvejams ir medžiotojams. Paprastai medžiojami paukščiai (kurapkos, fazanai, tetervinai), šiaurės elniai. Viena įdomiausių pramogų – Chibinų safaris – pasivažinėjimas bekraščiais laukais ir slėniais. Kalnų bazėje kūrenama pirtelė. Ištroškusiems ypatingų emocijų – visada prakirsta eketė upelyje.
Gelbėtojai važinėja sniegomobiliais ir visureigiais – vikšriniais tankais, nors, sako, kad vasarą kalnų slėniais galima ir su žiguliais pravažiuoti.musu-namelio-vidus.jpg

Kovas – geriausias laikas slidininkams Chibinuose. Dažniausia čia atvyksta nepriklausomi turistinių klubų keliautojai iš Pabaltijo, Rusijos ir Ukrainos, trokštantys pojūčių, kurie įmanomi tik Chibinų kalnuose. Be to, kovą dienos giedresnės ir, kas svarbiausia, vėžės jau giliai pramintos.
Gili ir ilga žiema, šiaurės egzotika, unikalus gamtos stebuklas šiaurės pašvaistė, nedidelės kainos, sparčiai tobulėjanti aptarnavimo infrastruktūra – tai Chibinai.

PRAKTINĖ INFORMACIJA

Kaip atvykti
Patogiausia į Kolos pusiasalį atvykti traukiniu, kuris du kartus per dieną iš Sankt Peterburgo stoties „Ladožskoje“ rieda į Murmanską. Išlipti Apatituose. Kelionė užtrunka 24 valandas, kainuoja 90 Lt (grupinis bilietas – 80 Lt). Bilietus reiktų rezervuoti likus mažiausiai savaitei iki kelionės pradžios.
Tarp Apatitų ir Kirovsko nuolat kursuoja autobusai (2 Lt).

Nakvynės vietos
Apsistoti galima ne tik palapinėse ir gelbėtojų bazėse, bet ir šiuose viešbučiuose: sovietinio tipo gigantiškame „Chibinai“ (trivietis kambarys asmeniui – 25 Lt), simpatiškame „Severnaja“ (70 Lt), šalia kalnų slidinėjimo centro „Sport“ (55 Lt).

Pramogos
Įdomesni muziejai – Kalnų ir mineralogijos muziejus, Atogrąžų augalų botanikos sodas. Organizuojamos ekskursijos į požemines šachtas.

Saugumo priemonės
Jeigu atvykę į Kirovską ruošiatės į kalnus keliauti slidėmis, užsiregistruokite gelbėtojų bazėje. Neikite į kalnus vieni, pūga gali prasidėti bet kurią akimirką.
Slidžių žygiuose pasirūpinkite visa reikalingiausia įranga: „katėmis“, lavininėmis juostomis, lavininiu kastuvu, apraišais, neperšlampamais bachilais. Dienos maisto dozė neturėtų viršyti 1 kg ir būti ne mažesnė nei 600 g.
Kad nekiltų problemų pasienyje ar susidūrus su policininkais atvykus per 3 darbo dienas privaloma užsiregistruoti. Tai gali padaryti viešbučio, kuriame apsistojate, personalas.

vakarieniaujame.jpgmusu-namelis.jpg

Nuotraukos iš KTU žygeivių klubo archyvo

DALINTIS