Lapkričio 9 dieną, šeštadienį, dar galite aplankyti Baltijos maisto ir gėrimų parodą BAF 2019, paragauti naujų skonių, susipažinti su produktais ne tik iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, bet ir iš Saudo Arabijos.
Penktadienį Lietuvos kaimo turizmo asociacija surengė diskusiją „Gastronominė kelionė su vietiniu maistu“. 
Valstybės ir verslo institucijų atstovai pasidžiaugė, kad vietinis turizmas auga, tačiau yra daugybė stabdžių, trukdančių turizmo ir kaimo verslų plėtrai. Kaimo vietovėse vis dar trūksta maitinimo įstaigų, kuriose garuotų šviežias vietinis maistas. Kelionių po Lietuvą organizatoriaus „Kelionių laikas“ atstovės pastebėjo, kad nors ir atpratino lietuvius keliauti po gimtą šalį su savo sumuštiniais, tačiau yra vietų, kaip turtingos paveldu Dieveniškių apylinkės, kur be jų neišsiversi. 
Priežastys aiškios. Augalininkystės ir gyvulininkystės neskatina didelis PVM, o mažos įmonės neatsilaiko prieš mokesčių sistemą. Nėra jokių lengvatų smulkiesiems. Vos atsidarius įmonę jau po mėnesio reikalaujama mokesčius mokėti, nors veikla neįsibėgėjus ir pajamų nėra. Todėl dauguma žmonių bijo imtis verslo. Jau įsisukusiems sunku realizuoti savo produkciją. Puikią iniciatyvą jau trejus metus palaiko Lietuvos kaimo turizmo asociacija antrą gegužės savaitę organizuodama akciją „Atviros dienos kaime“, kurios metu ūkininkai ir perdirbėjai laukia atvykstant miestiečių susipažinti su jų produkcija ir užmegzti tiesioginius prekybinius ryšius. Verslo plėtrą apsunkina ir sezoniškumas, nors lietuviai keliauja ir žiemą, tačiau tik savaitgaliais. Maža apyvarta kelia kainas, o didžioji dauguma žmonių turėdami minimalias pajamas ieško kuo pigesnio maisto, nežiūrint, kad jis konservuotas ir atvežtas iš kito pasaulio krašto. Nežinia ar ateis laikas, kai lietuvis, kaip prancūzas, austras ar italas apsipirks kaimo vietovėse esančiose vietinio maisto parduotuvėlėse?
Kiek jų šiandien yra Lietuvoje? Dešimties pirštų neprireiks joms suskaičiuoti. Ežerų krašto lankytojai džiaugiasi Ignalinos krašto ūkininkų parduotuve, esančia šalia Maximos, Ignalinoje. Čia į krepšius keliauja skanūs vietos ūkininkų sūriai, žuvies, mėsos gaminiai, daržovės ir kiti produktai. Gali pasidžiaugti ir kėdainiškiai ir dar vieno kito rajono centro gyventojai. Vietos produkcijos parduotuvių plėtra labai priklauso nuo savivaldybių iniciatyvos, kurios turėtų skatinti žmones burtis į veiklos grupes suteikiant joms tam patalpas. Lietuvos kulinarinis paveldas turi puikių pavyzdžių: juoda duona, varškės sūriai, šakočiai, rūkytos žuvies gaminiai, raugintos daržovės. Yra ir puikių restoranų, tačiau jų mažai, o ir esamiems išgyventi ne sezono metu nėra lengva. O jei kas ir imasi iniciatyvos greitai jos atsikanda dėl nepalankių sąlygų smulkiajam verslui.
Štai Laima iš Marijampolės, vaišinusi puikia rugine duona ir pyragu, pagamintais pagal senovinį receptą, pasiguodė, kad tai daranti nelegaliai, nes sąlygos yra neįmanomos. Kad moteris galėtų įregistruoti duonos kepimą, tam turi turėti atskiras patalpas ir daug kitų reikalavimų, kurių neįmanoma išpildyti be didelių investicijų. Kyla klausimas, kodėl lenkas gali kepti savo namuose duoną ir kitus valgius gaminti, o lietuvis ne? Juk visi esame toje pačioje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lenkijos valdžia palaiko smulkųjį ir vidutinį verslą, o Lietuvos valdžia palaiko didžiuosius, o mažiukus tik persekioja dėl mokesčių, neduok Dieve, ateis kaimynas į talką daržą paravėti, o tu mokesčių nesumokėsi, tai baisu. Toks kelias veda šalį į pražūtį. Lietuviai darbštūs iš prigimties ir jei smulkiam gamintojui būtų supaprastintos sąlygos, įvestos mokesčių lengvatos, kaimas ir miesteliai atsigautų.
Taigi laukia nelengvas kelias belstis į valdžios vartus ir reikalauti, kad sudarytų sąlygas dirbti ir užsidirbti.
Keliaujame į 5 parodų salę susitikti su smulkiaisiais gamintojais. Kidulių vynas, Šušvės midus – gėrimai, kurių paragavus pati piniginė lipa iš kišenės. Juk čia kaina mažesnė nei parduotuvėje, galima išsirinkti labiausiai patikusius ir su gamintojais pasikalbėti. Veganams ir vegetarams įvairių užtepėlių, kokybiškų aliejų, natūralių energijos produktų iš kokoso, riešutų. Paragauti ir įsigyti lenkiškų sūrių, juoduogio šeivamedžio žiedų sirupo ir uogų sulčių, „Mirmedos“ medaus su lofelizuotomis uogomis ir šaltalankio vaisiais. Daivos Urbanavičiūtės putpelių ūkio kiaušinių ir mėsos, Juškų ūkio raugintų produktų ir daug kitų, iš viso apie 100 dalyvių. Parodoje galima paskanauti, užsisakyti ir vietoje nusipirkti kelių rūšių datulių, bei kitų saldumynų, paragauti kupranugarės pieno iš Saudo Arabijos, alyvuogių aliejaus iš Ispanijos, Tuniso ir Graikijos, mačios arbatos tiesiai iš japono rankų bei kitų įdomybių.
Paskubėkite, nes kita tokia proga bus tik kitąmet.
