Australija – laisvų širdžių šalis

Australijos herbe pavaizduoti taikūs gyvūnai kengūra ir emu, gyvenantys tik šioje šalyje. Išskirtinė jų savybė – nemokėjimas eiti atgal: norėdami keisti kryptį, jie turi apsisukti. Nenoras atsitraukti – tai pagrindinis ir Australijos gyventojų bruožas. Tačiau šiame žemyne yra ir daugiau tik jam būdingų dalykų…

Pagal statistika kas penktas australas ar jo tėvai yra atkeliavę iš užjūrio. Kas dešimtas – ne iš angliškai kalbančios šalies. Pavyzdžiui, Melburnas – antras miestas pagal graikų tautybės gyventojų skaičių (pirmas – Atėnai). Daugiausia Australijoje vietnamiečių, kinų (kur tik jų nėra…), italų, žydų, indų.
Iki 1967 m. pilietybė buvo suteikiama baltiesiems. Dabar tai praeitis, todėl šalyje gausu mongolių rasės atstovų. Kaip ir visur, naujakuriai čia nelabai mėgstami – galbūt jie pluša stropiau ir už mažesnius pinigus. O gal todėl, kad šie atsiveža savo tradicijas, papročius ir bando juos puoselėti…

Šeima ir seksas – svarbiausia

Australai yra draugiški, nuoširdūs, sotūs ir atsipalaidavę. Tai vietiniai „osi” („Aussie” – sutrumpintas „Australian”). Kiekviename šalies rajone žmonės šiek tiek skiriasi. Studentai, studijuojantys toli nuo namų, – gyvi, judrūs ir viskuo besidomintys. Nauji atvykėliai neriasi iš kailio, kad prasigyventų, kad jų vaikai galėtų taip pat puikiai jaustis kaip ir „osi”.
Australai tiki, kad prieš juos niekada nebus pakelta ranka. Šalies teritorijos nepalietė karai, nors kaip sąjungininkai australai visada kovojo už vieną ar kitą pusę. Bet šios kovos vykdavo toli už šalies ribų. Australai juokauja, kad jų niekas neužkariaus, nes esą per toli.
Įdomūs Australijos tėvų bei vaikų santykiai. Pagal šios šalies įstatymus vaikas turi teisę išsiskirti su savo tėvais (pateikęs svarius argumentus apie tokį savo poelgį), ir valstybė jį priima savo globon.
Šeima ir seksas – viena iš svarbiausių „osi” gyvenimo dalių. Ji antra po finansų. Jeigu neturite pastovaus partnerio arba jis tiesiog jūsų nepatenkina, šalyje yra daugybė klubų bei viešnamių. Pastarieji beveik visi oficialiai įregistruoti, moka mokesčius, dažnai tikrinami įvairių įstaigų. Daug skyrybų, daug žmonių gyvena nesusituokę. Išsiskirus kas antrą savaitgalį tėvas gali praleisti su savo vaikais. Vietiniai sako, kad per tokias dienas parkuose pilna tėvų su savo atžalomis. Jos net turi savo pavadinimą – tėvelių savaitgaliai…
Sportas, kaip ir malonumas nuolat ką nors kramsnoti, čia labai populiarus. Golfas, tenisas, jodinėjimas, plaukiojimas, banglentės, buriavimas, nardymas su akvalangu, bėgiojimas, vaikščiojimas… Visa tai tiesiog būtina mažai judančiam žmogui. Egzistuoja net specialios sportinės vaikščiotojų grupės – „Walking for well-being”.

Australų temos

Pagal atliktus tyrimus, čia žmonės dažniausiai kalba:
1. apie valgį ir orą;
2. kas kur ėjo ir ką darė;
3. apie sportą, pomėgius;
4. kaip blogai Amerikoje, apie ten klestintį rasizmą, prievartą ir pan.;
5. apie emigrantus, atplaukusius į Australiją su savadarbe valtimi, paskutinius vyriausybės nutarimus, leidimus jiems darbuotis vaisių plantacijose, kad šie galėtų apmokėti už buvimą šalyje bei gražinimą atgalios.
Apie politiką ir religiją kalbėti nepriimtina. Didesnis pagyvėjimas politiniame gyvenime būna prieš ar po rinkimų (bet su mūsų aistromis tai nesulyginsi). Oficialiai Australijos vadovas – Anglijos karalienė, faktiškai – Australijos premjeras.

Tikrieji šalies gyventojai

Miestuose jie atrodo nekaip. Su europietiško tipo rūbais, dažniausiai pačiais prasčiausiais ir dar purvinais jie primena mūsų raudonveidžius „bomžus”. Tačiau dykumuose, savanose, savo stichijoje jie jaučiasi visai kitaip. Tai civilizacijos invazijos aukos. Valstybė už tai jiems moka pašalpas, suteikia įvairių nuolaidų iki gyvenimo pabaigos, tačiau pagarbos juk nenusipirksi.
Baltiesiems visai nerūpi aborigenų problemos, nors daugelis stengiasi suprasti jų dalią. Senieji žemyno gyventojai beveik išmirė nuo baltųjų atvežtų ligų. Pagrindinis jų užsiėmimas šiandien – steigti meno, kultūros centrus, kurti suvenyrus, taupyti… Tačiau tai, ką dabar piešia čiabuviai anaiptol nėra jų tradicinis menas, dažniausiai jie tiesiog pataikauja pirkėjui. Yra ir tikrų meistrų, propaguojančių savo tautosaką, religiją, tačiau jų vienetai.

Koalų ir kengūrų mažėja

Atvykėliui atrodo, kad šių gyvūnų nestinga. Vieni klykauja, strikinėja medžiuose, kiti šuoliuoja skersai kelio ar naktį žibina akimis iš šabakštyno. Jų daug ir jie visur, jie palieka pėdsakus, jie kaunasi ir mylisi… Tačiau ypač lietuvio pamėgtai kengūrai jau darosi striuka. Ją vis labiau stumia žmonės bei triušiai į šalies gilumą, kuo toliau nuo tankiai gyvenamų zonų, pakrančių. Melburno apylinkėse vis sunkiau sutikti šį šuoliuojantį Australijos simbolį, nors prieš keletą metų tai buvo įprasta. Šiandien ji dažnai ten, kur jaučiasi saugiai.
Koalos taip pat tampa retenybe. Vietiniai sako, kad dauguma jų gyvena miestų apylinkėse, bet dieną reikia vos ne su žiburiu paieškot.
Kitokia lemtis triušių, lapių, driežų, posumų, didžiulių papūgų, paukščių kukabarų (mėsėdžiai, skleidžiantys garsus, panašius į kvatojimą) bei daugelio kitų sparnuočių, stulbinančių savo didžiu bei akiplėšišku elgesiu. Jų pilnas oras ir visa aplinka…

Ryškiaspalvės papūgos nežavi

Posumas – paplitęs naktinis žvėriukas, besiveisiantis net ir mieste. Jis laipioja medžiais, laksto namų stogais, stengiasi įsibrauti į palėpių vidų, šokinėja nuo medžio ant stogo, neleisdamas niekam aplink nuobodžiauti.
Papūgos mums atrodo lyg pasakiški paukščiai, tačiau australams susižavėjimo jos nekelia. Tai, jų akimis, garsiai ir šlykščiai rėkaujantys paukščiai. Jų yra daug ir įvairių, didžiulių ir įvairiaspalvių. Jos čia tokios įprastos, kaip mums balandžiai.
Triušių, ko gero, dar daugiau nei papūgų. Juos naikina, o jie ir vėl dauginasi, vėl striksi ir ausimis karpo. Nestinga ir lapių žaliaakių. Jei mašinos žibintų šviesoje ar tiesiog iš tamsos mirksi žalios akys – tai lapė.

Šuo dingo ir pingvinai

Įdomus gyvūnas – šuo dingo. Juos aborigenai įsivežė prieš 100 metų. Niekada nepatikėtum, kad rudi, iš pažiūros mieli padarėliai taip niekada ir netampa naminiais. Net maišyti su naminiais gyvūnais jie išlieka aršūs, laukinio būdo. Šunys dingo – pavojingi, neretai ir kūdiki pagrobia, jau nekalbant apie naminę vištą…
Tikra Australijos egzotika – pingvinai! Gyvena jie Filipo saloje, apie 100 km nuo Melburno. Mažiukai, apie 50 cm aukščio, jie kiekvieną naktį išlinguoja pakrantės, savo lizdų link, kad galėtų pailsėti ar šiaip pasisėdėti. Pažiūrėti šių frakuotų, orių būtybių susirenka milžiniška minia žmonių. Šie mažyčiai stebuklai lėtai plaukia kranto link, laukia vieni kitų, kad būriais po 20 galėtų judėti paplūdimiu. Jeigu kuris atsiskiria nuo bandos, puola žvalgytis į visas puses ir kiek kojos neša pasileidžia į artimiausią grupę, kad galėtų keliauti kartu…

Odė mašinoms

Automobiliai Australijoje – svarbiausia gyvenimo dalis. Visuomeninio transporto čia ne per daugiausia, todėl nuosava mašina – ne tik susisiekimo priemonė, bet ir vienintelė galimybė nusipirkti produktų, aplankyti draugus, įsidarbinti… Kas kita keliautojui. Jis gali sėsti į komfortišką autobusą ir patogiai žvalgytis po šalį. Tačiau už komfortą tenka nemažai sumokėti. Daug pigiau išsinuomoti automobilį, ypač jei keliaujate su šeimą ar draugų grupele. Kelių ženklai labai paprasti ir visiems suprantami, nes vairuoja šalyje beveik visi (99 proc.).
Keliai yra modernūs, nors gana siauri. Svarbiausia būti atidžiam, žiūrėti, kad kur nors neatsitrenktum ir kito nepriverstum to padaryti. Viena taisyklė yra visiems šventa – ties perėja praleisti pėsčiąjį. O visa kita pagal jūsų amžių, reakciją, vikrumą, automobilio galingumą. Kelių policija čia nemėgstama (duoneliautojų partija), apie jų pasalas pranešama šviesų mirktelėjimu – kaip ir Lietuvoje.

Patarimai keliautojui

Sezonas. Australijoje viskas atvirkščiai: vasara – nuo lapkričio iki kovo, žiema – nuo gegužės iki rugsėjo. Tad geriausias laikas atostogauti Australijoje – mūsų šaltasis metas.
Kaip patekti. Į Australiją skraidina daugelis didelių aviakompanijų, tiek europinių (per Londoną, Vieną, Amsterdamą), tiek Azijos (per Singapūrą, Korėją, Arabų Emyratus ir t.t. – kur kas greičiau). Pasirinkus tam tikrą reisą kartu galima aplankyti ir Japoniją, Tailandą, jau nekalbant apie artimiausią kaimynę Naująją Zelandiją.
Kur apsistoti. Australijoje išsidėstęs visas pasaulinių viešbučių tinklas. Kainos panašios kaip ir Europoje (Sidnėjuje brangiau). Naktis 5 žvaigždučių viešbutyje jums kainuos nuo 200 iki 300 dol., 4-ių – nuo 100 iki 180 dol., 3-jų – nuo 50 iki 120 dol.
Ką galima pamatyti, tarkim, Sidnėjuje… Opera House su visomis koncertinėmis salėmis, restoranais, Harbour Bridge (galima užsisakyti ekskursiją po šį nuostabų tiltą), The Rocks (senasis kvartalas su parduotuvėmis, barais, restoranais), Kings Cross (raudonųjų žibintų bei naktinių linksmybių rajonas), Sydney Aquarium (vienas geriausių pasaulyje), zoologijos sodas Taronga Zoo, Waratah Park (nacionalinis parkas, esantis pusvalandis kelio nuo sostinės). Kiekviename viešbutyje jus tiesiog užvers bukletais, skrajutėmis apie lankytinas vietas.
Po šalį. Šalia sostinės Kanberos yra Kosciuškos kalnas, kur ištisus metus galima mėgautis kalnų slidinėjimu. Šalies gilumoje – Mėlynieji kalnai bei milžiniškos Auksinio Kranto bangos. Čia pravestų automobilis, kuris dienai kainuoja apie 60 dolerių (eismas kairiąją kelio puse). O jeigu užsimanysite ko nors tokio tyro ir mielo, reikėtų traukti į Kerncą, nuo ten Didžiojo Barjerinio rifo link, į svečius pas jūros gyventojus.

Didysis Barjerinis rifas – unikaliausiais koralų vėrinys

Nuostabioji Koralų jūra, skalaujanti šiaurės rytinius Australijos krantus, nusėta daugybė koralinių rifų bei salų (iš čia ir jos pavadinimas). Įspūdingiausias – Didysis Barjerinis rifas, besitęsiantis 2000 km išilgai šiaurės rytų Australijos krantų. Tai unikaliausias koralų kūrinis pasaulyje. Vidutinis plotis šiaurinėje rifo dalyje – 2 km, pietuose jis platėja ir vietomis siekia net 150 km. Nuo žemyno rifas atskirtas lagūna, kurios gylis net 50 m. Pro šį rifą eina natūralūs kalnai bei protakos.
Rifas primena tvirtovės sieną, pusiau panardintą į jūrą ir susidedančią beveik iš 2900 atskirų rifų bei apie 70 salų. Jų amžius – apie 10 000 metų. Koralinių rifų rezginys – didžiulis ir ypač išsiskiriantis beribe formų įvairove. Tai gigantiškas gyvybės krešulys, su šimtais pulsuojančių gyvų organizmų.
Galima valandų valandas gėrėtis koralais. Čia viskas verda, juda, siaučia, nepakartojama gyvybės įvairovė: nuo mažiausių augalėlių iki milžiniškų koralų, kerpių, vežlių, jūros žvaigždžių, ežių, žuvų ar gyvačių. Tikta po vandeniu galite pamatyti tikrai įvairiaspalvį koralų grožį.
Jei panorėsite praskrosti vandenis laivu, visą laiką jus lydės draugiškas delfinų būrys. Tai jie įvairiais akrobatiniais triukais stebins jus, skardžiai spygaudami iš malonumo, tai po keturis rikiuotėje skries vandenyno paviršiumi. Vanduo toks skaidrus, kad matosi visas vandens gelmių dugnas. Užburia nuolat besikeičiantys šio rifo atspalviai, priklausantys nuo oro, nuo paros laiko, o galbūt net ir nuo nuotaikos…
Didžiojo barjerinio rifo rykštė – brakonieriai piratai. Horizonte tik ir šmėkščioja greitaeigiai kateriai, kurie, pastebėję laivus, dingsta iš akių. Šie barbarai „apgraužė” šį gamtos stebuklą, aplaužė pačius gražiausius koralus. Po tokių vandališkų išpuolių, paliesti niokojančios rankos koralai žūsta… Kaip apsaugoti Didįjį Barjerinį rifą, turi rūpėti visai žmonijai, nes greitai vietoj šio grožio gali likti tik nudžiūvusių stagarų krūva…

AR ŽINOTE?

Australiški pinigai (AUD) nepanašūs į jokius kitus pinigus pasaulyje. Kupiūros padarytos ne iš popieriaus, o iš plono plastiko – jie nedega, neplyšta ir nesusidėvi. Banknotą galimą net ištempti, bet nuo to jo vertė nepadidės. Kiekvienoje kupiūroje padaryta lapelio ar skujos formos skylutė – taip pat iš plastiko, tik skaidraus. Pasak australu – tokia tradicija. Pirmaisiais šalies kūrimosi metais atsiskaitinėdavo romu ir tik XIX a. atsirado tikrieji pinigai: iš Ispanijos atvežė 10 000 medinių monetų. Jų neužteko, todėl teko kiekvienai monetai išmušti po skylę ir paskelbti tautai, kad ratukas-viduriukas – smulk moneta, o likęs „riestainis” – stambi. Pastarasis taip ir vadinosi: „Holey Dollar” – skylėtasis doleris.
Šiandien už 1 amerikietišką „žalią” duoda 1,8-1,9 australiško skylėtojo. Pats naudingiausias jums siūlomas kursas – pirmame Australijos „West” banke (be to, čia neimami procentai už keitimą). Čia nebrangu, palyginti su europietiškomis kainomis. Kengūrų šalis – pigi šalis. Sotūs pietūs sostinės centre jums tekainuos tik 10 AUD, o Eliziejaus laukuose, Paryžiuje, už tokią pat sumą galite tik kavos puodeliu pasilepinti, na dar bandelei užteks.
Australijos sąjunga – federacinė valstybė, priklausanti Didžiajai Britanijai. Valstybės galva – karalienė Elžbieta II, skirianti generalinį gubernatorių.

Patys žymiausi

• Didysis Barjerinis rifas – pats didžiausias koralų rifas Žemėje (ilgis apie 2027 km).

• Pats karščiausias pietų pusrutulio taškas – Marbl Baras (Vakarų Australija). Maksimali temperatūra čia siekia + 49,2 C, o temperatūra nuo 1923 m. spalio 31 d. iki balandžio 7 d., visas 160 d. iš eilės, nenusileido žemiau + 37,8 C.

• Uola „Akmeninė banga”, esanti netoli Perto, – viena iš pačių seniausių Žemėje, jai daugiau kaip 3 mln. metų!

• Eiro ežeras – pats seniausias planetos ežeras. Didesnį metų laiką jis visas išsekęs ir padengtas sūria pluta, kuri siekia beveik 4 m. storio.

• Freizeris – pati didžiausia smėlio sala pasaulyje. Tiktai vienos smėlio kopos ilgis siekia apie 120 km.

• Pats didžiausias povandeninis kanjonas pasaulyje yra piečiau Esperanto miesto (Vakarų Australija). Jo ilgis 40 km, plotis 1800 m.

• Merčisono meteoras, nukritęs Viktorijos valstijoje, – pats seniausias Visatoje. Manoma, kad jis senesnis net už pačią Saulės sistemą!

• Didžiausi pasaulyje atviri aukso bei nikelio telkiniai yra Kalgurli r., o stambiausia deimantų vieta laikomas Kimberli r.

• Pats didžiausias juodojo opalo egzempliorius – „Glengarri valdovė” (1520 karatų), rastas 1972 m. vasario 4 d. Laitning Bridžo r. (Naujasis Pietų Velsas).

• Pats didžiausias aukso gabalas – „Choltermano plokštė” – stambus šiferinio skalūno luitas (235,14 kg), buvo rastas 1872 m. spalio 19 d. rūdine „Vilties žvaigždė”, Chill Endo r, Naujojo Pietų Velso valstijoje. Jis buvo apie 82,11 kg gryno aukso. Pats didžiausias gryno aukso radinys – „Mylimasis keliautojas” (svoris – 70,92 kg, gryno aukso – 69,92 kg), rastas 1869 m. Moliagulio r., (Viktorijos Valstija).

• Pats didžiausias stacionarus ekranas (35,72×29,57 m), pastatytas kino teatre „Panasonics Imacs”.

• Patys skaniausi pasaulyje geležinkelio bėgiai – „Katumba Sinik” yra Mėlynuosiuose kalnuose (Naujasis Pietų Velsas). Jų nuokalnė lygi 1: 0,82. Važiavimas šiuo funikulieriumi užima 1 min. 40 sek. Kiekvienais metais jis perveža 420 000 keleivių.
• Pati ilgiausia pasaulyje vielinė tvora, kuria aptverti pagrindiniai šalies avių veisimo rajonai, tęsiasi 5531 km. Jos aukštis 1,8 m, 30 cm ji įkasta į žemę, kad po ja negalėtų prasirausti laukiniai šunys dingo.