Monika Zag
Anna Dovlatian augo Armėnijoje ir Lietuvoje, nes jos mama lietuvė, o tėtė – armėnų ir vokiečių kilmės. Neseniai ji ištekėjo už armėno ir jau pusmetį gyvena Jerevane. „Armėnija man labai šilta ir saulėta šalis visomis prasmėmis. Čia saulėta 300 dienų per metus, todėl niūrių ir lietingų dienų labai nedaug.
Šalis nedidelė (daugiau nei dukart mažesnė už Lietuvą), žmonių irgi nedaug (per 3 mln.), todėl beveik visi vieni kitus pažįsta ir gyvena kaip viena draugiška šeima“, – patenkinta savo pasirinkimu Anna ir pateikia keletą nuotrupų iš armėnų gyvenimo šiandien.
Sostinė
Jerevanas – vienas seniausių pasaulio miestų, 39 metais senesnis už Romą, vadinamas rožiniu miestu, nes jis visas pastatytas iš tufo – armėniško rožinio akmens, todėl gyventi jame labai smagu ir labai saugu.
Žmonės
Matyt, nieko nestebins, kad pirmojoje pasaulyje krikščioniško tikėjimo šalyje sekmadieniais visi šeimomis eina į bažnyčią.
Kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, šeimoje skaitoma Biblija, žiūrimi su Biblija susiję filmukai, vaikai supažindinami su tikėjimo tiesomis. Vaikai daug laiko leidžia gamtoje žaisdami, nors visi turi išmaniuosius telefonus.
Armėnams labai svarbi šeima, tad savaitgalius jie leidžia su šeimomis, lanko vieni kitus, nepaisydami to, geriau ar prasčiau gyvena, nes transportas ir maistas nebrangus, palyginti su Europos šalimis.
Armėnų šeimos galva yra vyras, kuris viską daro dėl žmonos ir vaikų, dėl šeimos gerovės. Šeimoje būtinai turi gimti berniukas, kad pratęstų giminę. Armėnai labai draugiški, viską atiduos, jei tau blogai. Skyrybų šalyje labai mažai.
Anksčiau poros tuokėsi anksti, o dabar, kaip ir Europoje, – baigę mokslus ir susikūrę materialinę gerovę. Armėnai labai darbštūs, sugebėjimo suktis ir išgyventi juos, matyt, išmokė negailestinga istorija: tautos genocidas, karai, žemės drebėjimai.
Daugybė armėnų emigravo į JAV ir Rusiją, bet kai kurie iš jų grįžta kurti gerovės savo mylimoje šalyje.
Atostogos
Armėnai neturi jūros, bet turi Sevano ežerą – antrą pagal dydį kalnų ežerą pasaulyje, kuris nuo Jerevano nutolęs apie 50 km.
Vasarą ten žmonės važiuoja ilsėtis ir pramogauti.
Žiemą netoli kalnai snieguotomis viršūnėmis, artimiausias nuo Jerevano Cachkadzoro miestukas, į kurį važiuoja slidinėti, pramogauti. Nuo visų šių vietų matosi šventasis Ararato kalnas, kuris savo gražiąja puse atsigręžęs į Armėniją. Armėnai kopia į jį vykdami į Turkiją per Sakartvelą.
Karabachas, vadinamas žaliąja Armėnija, pritraukia lankytojų iš visos šalies savo žaliais sodais ir daugybe vaisių bei daržovių.
Laisvu laiku šeimos žygiuoja pažymėtais kalnų takais su palapinėmis.
Virtuvė
Armėniška virtuvė yra išskirtinė savo skoninėmis savybėmis. Joje vartojama daug prieskoninių žolelių ir daržovių. Gaminti moka visi. Jei neragavai armėniško maisto, nepatyrei ypatingo jo skonio, pradedant sočiais valgiais, saldumynais ir kava. Armėniška kava verdama ant smėlio ir patiekiama mažuose puodukuose. Armėnai sako, kad tai jų kava, turkai, kad tai turkiška.
Vasarą populiari sriuba su rūgščiu pienu. Panaši į lietuviškus šaltibarščius, tik armėnai ją verda. Gaminama iš armėniškų žirnių: jie išverdami, tada įpilama rūgštaus pieno ir visąlaik maišoma, paskui įdedama žolelių (mėtų arba petražolių), svogūnų, grietinės, vienas kiaušinis, įberiama druskos, maišoma, kol užverda, ir tada valgoma su duona arba lavašu.
Virtuvės karalius – baklažanas, iš jo gaminamos mišrainės, jis kepamas ant ugnies, troškinami balandėliai, troškiniai su kitomis daržovėmis ir mėsa. Armėnai viską valgo su duona, jos labai daug perka ir ji labai pigi.
Atsižvelgdami į medikų rekomendacijas dabar daugiau valgo daržovių nei mėsos, o anksčiau dominavo mėsa. Vyresnio amžiaus vyrai su pilvais, o jaunimas lanko sporto klubus, bėgioja ir sportuoja lauke.
Armėnai – labai geri daktarai. Į gimtinę gydytis dažnai grįžta emigrantai iš JAV ir kitų šalių. Čia gydymas gerokai pigesnis nei Europoje, bet ne prastesnis. Gydo ir tyras kalnų oras, labai skanus tyras vanduo, bėgantis net iš čiaupo.
Kada keliauti
Geriausia rugsėjį, kai dar šilta ir labai daug skaniausių vaisių: abrikosų, persikų, vynuogių, arbūzų… Jie labai pigūs. 
Armėnijoje – ilgiausias pasaulyje lynų kelias, kuriuo keliaujant atsiveria nuostabiausi gamtos vaizdai. Kalnuose daug ekstremalių parkų. Populiarūs turai per pelkes visureigiais, plaustais kalnų upėmis. Keliautojų lankomoje gamtoje pavojingų gyvūnų nėra, kalnuose, nepaliestoje gamtoje gali pasitaikyti nuodingų gyvačių.
Gurmaniški maršrutai kviečia aplankyti Ararato konjako daryklą. Šalyje vynas yra populiaresnis, kviečiama į degustacijas, kur patikusio įsigyjama tiesiai iš statinių.
Apie keliavimą po Armėniją rašoma ir dalijamasi patirtimi 2020 metų pavasario numeryje, kuris iki birželio 10 dienos dar bus prekyboje.
