Janina Radvilė iš Jamaikos
Vykstant į nežinomą šalį, kyla klausimų – kokia ta šalis? Kokie bus įspūdžiai, geri ar blogi? Kadangi populiari daina sako: „Aš norėčiau sugrįžt į Jamaiką”, tai svarstau – norėčiau sugrįžti ar ne?
Manau, kad bus visaip. Pradedant skrydžiu. Po ilgo, apie 12 val. trukusio skrydžio iš Varšuvos į Montego Bay, alkani, tik kartą skurdžiai pamaitinti, nemiegoję ir pavargę, sutemus, atsiduriame Jamaikos oro uoste. Ir jau pirma staigmena – tikrinant visų keleivių – šimtų Lenkijos piliečių ir mūsų, kelių kartu vykusių Lietuvos piliečių pasus, iš lietuvių pareikalaujama pažymos apie atliktus skiepus. Prieš kelionę susipažinome su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos paaiškinimais, bet ne iki galo perskaitėme apie skiepus, kurie yra būtini ir tai kainavo netikėtų išlaidų. Teko pirkti vizą, kurios kaina – 100 JAV dolerių asmeniui.
Apsistoję viešbutyje, pradėjome žvalgytis, kur išsinuomoti automobilį, nes ekskursijų kainos tiesiog pritrenkė – sala nedidelė, skersai apie 70 km., išilgai mažiau nei 300 km , o bet kokia keliasdešimties kilometrų apžvalginė ekskursija kainuoja 100 – 200 dolerių vienam turistui. 
Mes visada visur nuomojame automobilį ir visur apsilankome daug pigiau. Bet ne Jamaikoje. Ir ten reziduojanis lenkų turistinės firmos atstovas, ir vietiniai viešbučio darbuotojai mus apšvietė – jei Jamaikos policininkai pamato baltąjį turistą vairuojantį, tai nuo baudos, kuri bus ne mažesnė nei 75 JAV doleriai, neišsisuksi, o priežastį visada suras arba sugalvos.
Tokia valdininkų politika, kuo daugiau plėšti iš atvykstančių turistų užkrėtė ir gyventojus. Susitarėme su savo paslaugas siūlančiu vairuotoju, kad nuveš mus į sostinę – Kingstoną už iš anksto sutartą kainą. Kitą dieną, sutartu laiku įsėdus į automobilį ir pavažiavus kelis kilometrus, vairuotojas sustojo ir pareiškė, kad už sutartą kainą mūsų neveš – jei nesutinkame mokėti daugiau, jis suka atgal. Po ilgų derybų, pamatęs mūsų nusiteikimą grįžti atgal ir ieškoti kito vairuotojo, nuvežė, bet ne visą sutartą maršrutą.
Taigi, dėl Jamaikos valdžios pareigūnų ir požiūrio į atvykusius turistus kaip į kvailus pinigų maišus – nenorėčiau sugrįžt į Jamaiką. Bet, nežiūrint mus ištikusių pirmų nesklandumų yra daug ir gerų dalykų, kurie kviečia čia apsilankius vėl sugrįžti.
Pirmiasia – tai linksmi, nuoširdūs, visada besišypsantys, dažnai į muzikos taktus skambančius jų galvose linguojantys žmonės. Atrodo, kad gimę su muzika ir ritmu. Jų nuostabūs maži juodi vaikai su į daugybę mažų kasyčių supintais garbanotais, juodais kaip smala plaukais.
Puikus maistas viešbutyje, ir vaisiai vaisiai… Sunku būtų pasverti čia mano suvalgytų ananasų kiekius, savo skoniu net neprimenančius parduodamų mūsų prekybos centruose.
Žmonių uždarbiai čia mažesni, o kainos aukštesnės nei Lietuvoje. Tačiau nesimato nelaimingų ir piktų veidų. Apsižvalgai – daug kur pakelėse skurdūs nameliai, dažnai net suręsti iš faneros gabalų, bet važiuojant pro šalį jų gyventojai mojuoja šypsodamiesi. Moka džiaugtis tuo, ką turi.
Sutinki nepažįstamą žmogų, o jis klausia įprastą Jamaikoje klausimą „Yeee Maaa?”. Tai reiškia – viskas tvarkoje, jokių problemų? Atsakai “ Yeee Maaa!”. Ir susidauži suspaustais kumščiais – tai draugiškumo ir pasitikėjimo ženklas. Ir abiems labai smagu!
Apie šiltą Karibų jūrą nėra ką ir kalbėti – gali iš jos neišlįsti ir kelias valandas. Puikūs smėlėti paplūdimiai. Aplankėme ne tik uždarus paplūdimius viešbučio teritorijoje, bet ir atvirus visiems (public). Nėra tokių įkyrių prekiautojų kaip kitur. Bet visur neįkyriai tau pasiūlys įsigyti parūkymui marihuanos – ji čia legalizuota nuo 2012 m.
Žmonėms leidžiama auginti šios rūšies kanapių savo poreikiams, kurias kažkada ir lietuviai augino be apribojimų ir mokėjo jomis naudotis. Matosi nemažai rūkančių „žolę“ – tai išduoda nežinia kur esantys jų žvilgsniai. Jiems marihuana pigesnė negu cigaretės, kurios tikrai labai brangios – pokelis kainuoja apie 7 dolerius. O marihuaną užsiaugina patys.
Alkoholis, cigaretės – čia brangios prekės. Šiaip visų prekių kokybė prasta, daugiausia kinų produkcija, tik kainos didelės. Bet kokių turistinių objektų lankymas kainuoja ne mažiau nei 20 JAV dolerių, nors kartais ten išvis nėra ką žiūrėti.
Bet juk labiausiai čia atvykstame pasidžiaugti šiltu ir labai drėgnu oru viduržiemyje, nuostabia jūra, Jamaikos garsais. Ir ne tik muzika – mūsų viešbučio teritorijoje nuo pat vakaro iki ryto nenustojant skamba ne tai žiogų ne tai cikadų pypsintys garsai – atvykus atrodė, kad įsijungė kelių automobilių signalizacijos. Ir taip iki ryto. Bet jau pripratome.
Viso to pasiilgsiu. Dėl to visko tikrai norėsiu sugrįžti, kad vėl tai pajausčiau.
Viešbučiai
Nežinau, kaip kiti Janmaikos viešbučiai, bet manau, kad turėtų būti panašu visur. Mūsų viešbutis – „Decameron Club Caribbean“, nors ir įsikūręs tolokai nuo bet kokių miestų (kas Jamaikoje gali būti toli, kai sala išilgai tik 70 km.), bet mūsų nenuvylė. Nenuvylė aptarnavimo kokybe, o ypač maitinimu. 
Maistas čia tikrai labai puikus, įvairus, kad nežinau ar galima dar ko nors norėti. Kasdien pietums ir vakarienei kepami ir čia pat kiekvienam norinčiam pjaustomi net kelių rūšių kepsniai – tai kalakutas, kiauliena, žuvis, tai jautiena, vištos, kitokios žuvys, tai aviena. Jau nekalbant apie visokius kitokius patiekalus – mėsos, ryžių, daržovių. Daug šviežių daržovių ir įvairių vaisių. Desertai, tortai, ledai. Gėrimai pagal pageidavimus. Tik bėda, kad net paragauti visko neįmanoma – jei visko nors po kąsnį – persivalgytum neišragavęs. Palyginu mūsų poilsį Albanijoje penkių žvaigždžių viešbutyje – maitinimas skiriasi kaip dangus nuo žemės, tikrai nebuvo ten tinkamas. O palyginus su Jamaikos keturių žvaigždžių viešbučių – netgi labai skurdus.
Vakarais vyksta viešbučio artistų koncertai, daugiausiai koncertuoja pora dainininkų, bet ypatingo įspūdžio man jie nepaliko.
Jamaikos kontrastai
Mėlynuosiuose kalnuose auga, kaip aiškina, geriausia ir brangiausia pasaulyje kava – Blue Mountin Coffee. Tačiau nei mūsų viešbutyje nei važinėjant po salą ir lankant kitus miestus, niekur nepavyko rasti vietos, kur būtų galima išgerti kavos, paruoštos kavos aparatu, mūsų mėgstamos espresso. Daugumoje vietų negalėjome net išaiškinti, ko mes ieškome, manau, kad tokių kavos aparatų niekas ir nežino. Kava neskani, visada kažkokiam puode užplikyta. Tik vienoje vienintelėje vietoje radame mažytę kavinukę, kurioje buvo kavos aparatas. Ten tos jų „Blue Mountin Coffee“ espresso puodelis kainavo 3 JAV dolerius, bet buvo puiki. Daugiau niekur kitur neteko rasti.
Bet kokie turistiniai objektai, kurių čia ne per daugiausia – parkai, muziejai, plaukimas plaustais ir kita, nepelnytai brangūs – ne mažiau nei 25 – 30 JAV dolerių, nežiūrint, kad kartais ten nelabai kas įdomaus ir pasiūloma. Kažkaip vietiniams atrodo – jei jau atvažiavai ilsėtis, tai esi vaikštantis pinigų maišas ir gali mokėti. Antra vertus, užsidirbti norisi, nes turistai atvyksta, tad ir siūloma jiems tai, kas yra saloje.
Bet didžiausias Jamaikos turtas – puiki gamta, nuostabi jūra ir svetingi, besišypsantys žmonės. Manau, tai svarbiau, nei visa kita.
Jamaikos įdomybės
Įdomybių nedaug. Turistams viešbučiuose siūlomos kelios ekskursijos po įžymesnes vietas labai aukštomis kainomis. Pavyzdžiui, nuvežimas autobusu su turistų grupe prie vandens krioklių – apie 60 km – 134 JAV doleriai vienam dalyviui, panašios kainos ir kitur. Mums labiau apsimokėjo susitarti su prie viešbučio laukiančiu vairuotoju, kuris nuveža ne tik ten, bet ir dar į kokį kitą objektą ar miestą, kantriai palaukia – 4 žmonėms tas kainuoja apie 80 – 150 JAV dolerių, priklausomai nuo atstumo, na dar po 20 JAV dolerių užmoki už to turistinio objekto lankymą – pigesnio bilieto čia nebūna. Vistiek išeina žymiai pigiau ir gali daugiau pamatyti – turime savo dispozicijoje visą dieną automobilį su vairuotoju. Taip ir darėme.
Iš įdomesnių vietų – mėlynieji kalnai (Blue mountins), kur auginama, kaip mums paaiškinta, geriausia ir brangiausia pasaulyje kava (Blue Mountin Coffee), jos gali atsigerti tik užplikytos puode ir nelabai jau skanios. Kavos aparatų beveik ir nesurasi – radome dviejose vietose, ir ten puodelis kavos kainuoja nuo 3 iki 5 JAV dolerių.
Kita pramoga – upe žemyn per didžiulius akmenis tekantis sraunus vanduo. Upė įteka į jūrą. Nuo pat jos žiočių akmenimis kopiama aukštyn kartu su vadovu – srovė smarki, kartais sunku nustovėti. Bet smagu, kai užkopi numatytą maršrutą.
Dar viena pramoga – plaukimas upe bambukiniais plaustais ( Martha Brae Bamboo Rafting).
Žinoma – svarbiausia čia – puiki šilta jūra ir puikus oras.
