Amerika kitomis akimis

Vilnietis verslininkas Darius Čibonis seniai nežiūri televizoriaus, neskaito laikraščių. Ilgametis pardavimo ir lyderystės treneris, seminarų autorius, vaikščiojimo ant žarijų instruktorius, tarptautinės koučingo (coaching) federacijos (ICF) narys, „Harley Davidson” atstovas Lietuvoje, keliautojas, dabar ir rašytojas (knyga „Svajonės link”) neturi laiko tokiems dalykams. Neseniai jis grįžo iš stulbinančios kelionės legendomis apipintu Route 66 keliu… „Vienintelis dalykas, kuris mus skyrė nuo kitų, buvo kadaise priimtas sprendimas ir ištikimybė savo tikslui”, – sako keliauninkas.

Iš kur tokia aistra kelionėms?

Manau, dauguma žmonių tą aistrą turi, tik ne visi ją pažadina savyje. Būtina tai pabandyti. Aš visą laiką norėjau daug keliauti. Jau nuo mažumės bent sykį per metus kažkur išsiruošdavau. Vėliau atsirado verslas. Įpratau dalykinius, verslo rūpesčius derinti su pramoga. Tarkim, skrendu į konferenciją Los Andžele, tai atvykstu anksčiau ir išvykstu vėliau. Taip randu laiko bent kiek susipažinti su svečia šalimi, pasidairyti po apylinkes. Seniai jau nebeturėjau specialių atostogų. Mano darbas yra mano atostogos. route-66-legendinis-visu-transporto-priemoniu-kelias.jpgKaip sakoma, suraski mėgstamą darbą ir niekada nereikės dirbti. Štai taip aš ir jaučiuosi. Turiu net keletą veiklos rūšių, ir visos jos susijusios su pomėgiais. Šią vasarą turėjome couchingo konferenciją Ženevoje (Šveicarija), kur nė sykio nebuvau nuvykęs. Tai su kolega ten keliauti nutarėme motociklais. Neruošėme jokio plano, nežinojome, nei kur nakvosime, nei kaip. Tiesiog sėdome ir pasileidome pavėjui. Kelionė buvo įspūdinga. Aišku, Ženevoje į mus žiūrėjo keistai, nes visi kostiumuoti, o mes ką tik nuo motociklų nulipę, su šalmais po pažastim… Grįžinėjome per Šveicarijos Alpes, serpantinais. Fantastiški vaizdai.
Liepos mėnesį keliavau į „Harley Davidson” atstovų suvažiavimą Las Vegase. Klajojau po įspūdingiausias Nevados, Arizonos vietas. Kelionės praplečia mąstymą, padaro žmogų turtingesnį, brandesnį.
Kokia įspūdingiausia Jūsų kelionė?
Pernai didžiuoju Route 66 keliu. Nuo pat vaikystės man Šiaurės Amerika asocijavosi su išdidžiais indėnais ir įspūdingais kanjonais, dangoraižių prismaigstytais didmiesčiais ir egzotiškomis vandenynų pakrantėmis. Žinojau, kad ten būtinai nukeliausiu, ir štai atėjo tam laikas. Jau daugelį metų amerikiečiai važinėja naujesniais, platesniais ir tiesesniais greitkeliais, o legendinis 66-asis kiekvieną dieną vis labiau grimzta į nežinią, išlikdamas gyvas tik ištikimų romantikų ir svajotojų širdyse. route-66-vinguriuoja-ivairiausiais-kalnais-ir-kloniais.jpgTrys draugai, tarsi iš Remarko romano, nutarėme beveik 5 savaites keliauti „Harley Davidson” motociklais, įveikdami daugiau kaip 11 000 km. Išmaišėme visus Laukinius Vakarus ir įgyvendinome tai, apie ką daugelis svajoja, bet mažai kas imasi padaryti. Savo kelyje aplankėme pačias įspūdingiausias vietas. Keliavome indėnų rezervacijos žemėmis Niu Meksiko valstijoje, grožėjomės saulėlydžiu sėdėdami ant didžiojo kanjono keteros Arizonoje, nardėme po naktinio Las Vegaso šurmulį, klausėmės Los Andželo filharmonijos orkestro po atviru dangumi Holivudo kalvose Kalifornijoje. Prisilietėme prie rokenrolo karaliaus Elvio Preslio legendos, lankydamiesi Greislendyje, Memfyje, naktį maklinėjome spalvingąja Burbono gatve Nju Orleane – mieste, kuriame gimė džiazas. Sutikome gausybę draugiškų žmonių ir dar labiau išplėtėme suvokimą apie savo neribotas galimybes…
Kodėl Amerika?
Tikriausiai todėl, kad šiai šaliai nėra abejingų. Arba ji yra nekenčiama, arba labai mylima. Aš papuoliau į pastarųjų gretas. Pirmą sykį ten apsilankiau prieš aštuonerius metus. Neturėjau nei vizos, nei pakankamai pinigų, pabuvau trumpai. Bet to pakako, kad pajausčiau, kokia tai beribių galimybių šalis. Supratau, šito man reikia. „Norėčiau dar čia ne sykį sugrįžti”, – pamaniau. Bet ne gyventi, ne užsidirbti, o turėti reikalų su šia šalimi. Ir štai mano svajonė išsipildė – esu Amerikos legendos „Harley Davidson” atstovas Lietuvoje. Viskas kažkada išsipildo, tik reikia labai panorėti, o kai savo siekiu pradedi gyventi, kasdien alsuoti, pasaulis visomis išgalėmis ateina tau į pagalbą. Nieko naujo. Taip atsitiko ir man.
Kaip žengti pirmą žingsnį svajonės link?
Pirmiausia reikia turėti tikslą, kuriuo tikėtum visu 110 proc. Gyvenime galioja dėsnis: tu negali pataikyti į taikinį, kurio nematai. Aiškiai įvardyk savo svajones – tai pirmas žingsnis į laimingesnį gyvenimą. O kai jau turėsi ko siekti, nustatyk sau terminą, iki kada tai turi atlikti. Tai labai svarbu. Tik nustačius griežtą terminą, smegenys pradeda dirbti ir gaudyti visus mažiausius impulsus iš aplinkos tavo svajonei įgyvendinti. Gamta mus visus apdovanojo neaprėpiamais vidiniais ištekliais ir davė laiko. Turime vienintelį gyvenimą, vieną šansą, tad kurkime didelius planus!
Nemažai žmonių svajoja, bet tai ir lieka svajomis…route-66-amerikos-svajone.jpg
Išties dauguma turi puikių idėjų, šaunių sumanymų, tačiau niekada taip ir nesiima konkrečių veiksmų jas įgyvendinti. Gamtoje visur galioja dėsniai, kurių neapgausi. Mes nepralaimime ištikus nesėkmei, pralaimime tą akimirką, kai pasiduodame. Tačiau pasiduoti ar išmokti pamoką ir tęsti yra kiekvieno mūsų asmeninis pasirinkimas.
Vadinasi, žmogus savo likimo kalvis?
Taip. Yra dvi žmonių grupės, vieni, kurie ima vairą į savo rankas ir juda norima kryptimi, antri, kurie mano, kad jau už juos yra viskas nuspręsta, surašytas gyvenimo scenarijus, ir nieko čia nepakeisi. Sėkmingi žmonės nuolat galvoja apie savo tikslus, galimybes, nuolat joms ruošiasi. Nesėkmingi ir vidutiniai didžiausią laiko dalį galvoja, kad didelė sėkmė skirta ne jiems, kad nuo jų niekas nepriklauso. Taigi tokie jie ir tampa.
Tai yra tam tikri sėkmingo gyvenimo dėsniai..?
Yra. Pasitelkime kaip pavyzdį gravitacijos dėsnį. Jį galime ignoruoti, juo netikėti, bet, iššokus iš kokio 3 aukšto, viskas taps akivaizdu ir aišku. Taip ir gyvenime. Yra tam tikros taisyklės, kurių laikantis gali nuvažiuoti ten, kur ir norėjai. Aš tuos dėsnius tiriu, jais vadovaujuosi ir kitiems padedu juos suprasti. Jie gana paprasti. Svarbiausia – būk nuoširdus. Pats sau. Neretai pas mane ateina žmonės, ir sako, aš noriu keliauti, bet dar turiu padaryti, tai, tai ir tai, o tik po to keliausiu. Gal jam kelionė yra didžiausia vertybė, bet jis pats sau prisistato daugybę užtvarų, kurias pašalinęs galės sau leisti pagaliau pakeliauti. Čia savęs apgaudinėjimas. Jei jauti, kad tai tavo pašaukimas, imki ir daryki. Pažįstu ir tokių laimingųjų. Jie ištikimi savo idėjoms, savo vertybėms. Jie jau keliauja. Čia ir dabar. Tokius žmones, tvirtai žinančius ko nori ir drąsiai žengiančius savo keliu, gali visai nesunkiai atpažinti iš spindinčių akių, energingos eisenos ir nuoširdžios, geros šypsenos. Jie tiesiog trykšta energija ir gyvenimo džiugesiu. Šalia jų gera ir ramu, nes jie pasitiki savimi ir žino ko nori.
Kokia ta didžioji kelionė Route 66, kuriai išties ryžtasi ne kiekvienas?
Tai, ką pamačiau, pranoko visus mano lūkesčius. Nepaprasto grožio gamta – prerijos, dykumos, kanjonai, kalnai, kriokliai. Labai saugi šalis, mums besiruošiant kelionei buvo prigrasinta tik nelįskit į juodukų, meksikiečių ir kitų skurdžių kvartalus. O mes atvirkščiai – stengėmės kuo daugiau kur įkišti nosį, su kuo daugiau žmonių susipažinti, pabendrauti. amerika-route-66.jpgIr nieko neatsitiko, nieko neapiplėšė, nesumušė. Koks pats esi, tokius ir pritrauki prie savęs. Tave supanti aplinka yra tavo paties atspindys, mat žvelgdamas į savo draugus tu iš tikrųjų žiūri į veidrodį. Esame tarsi gyvi magnetai, traukiantys vieni kitus, su atitinkamais pomėgiais, svajomis, vertybėmis.
Amerika daug kam asocijuojasi su dideliais pinigais?
Jei kažkas gali praleisti savaitę atostogų pajūryje, laisvai tai gali padaryti ir Amerikoje. Pastarojoje maisto kainos panašios (kai kas net pigiau!), benzinas dvigubai pigesnis. Lėktuvo bilietas pirmyn atgal su visais mokesčiais ~2000 Lt. Panašiai kainuoja pasiekti bet kurį tolimesnį Europos miestą. Taigi nėra ta Amerika tokia nepasiekiama. Beje, keliaujant ilgesnį laiką pigiau transporto priemonę pirkti nei nuomoti. Man visa ši 4 savaičių kelionė be motociklo kainavo ~8 tūkst. Lt. Pinigų netaupėm, tikrai atostogavom ir pramogavom, valgėm ką norėjom. Europoje viskas žymiai brangiau. Štai Šveicarijoje pakelės užeigėlėje už paprastą kepsnį suplojome 25 frankus…
Matau, kad Jums ten patiko, o gal kažkas ir erzino?
Bijau pasirodyti nenuoširdus, bet man ten patiko viskas. Daugelis sako: „Amerikiečiai nenuoširdūs, dirbtini…”, bet kaip tu gali žmogui įlysti į smegenis ir tai patikrinti. Jei žmogus tau už viską dėkoja, sveikinasi, tik susitikęs klausia, kaip tau sekasi, kaip jis gali būti atgrasus ar nepatikti. amerikieciu-virtuve-nesikeicia.jpgTik atvykęs į Lietuvą pirmomis dienomis užsukau į degalinę. Įsipyliau benzino, sumokėjau ir… žiūriu, pardavėjas aptarnauja kitą klientą. Visai man nepadėkojęs. Klausiamai pažiūrėjau į už prekystalio stovintį vyriškį. Gal aš ką ne taip padariau, gal kažkas ne taip… Staiga trinkt galvon, kad tai normalu, kad laikas atsibusti, jau esu Lietuvoje…
Kaip ten žmonės? Yra visokiausių šnekų apie juos…
Viename Meksiko kaimelyje sutikome moteriškę, kilusią iš San Francisko, kur mes ir važiavome. Ji labai maloniai mus priėmė ir išlydėdama prigrasė būtinai užsukti pas jos gimines San Franciske. Davė adresą, apsikeitėme vizitinėmis ir išsiskyrėme. Na, mes labai rimtai to nepriėmėme, manėme, kad čia ji tik iš mandagumo, ir visai užmiršome apie tai. Pusiaukelėje iki San Francisko tikriname savo elektroninius paštus ir matome laišką: „Kur esate? Kada būsite? Mano mama prikepė pyragų ir labai laukia”. Laiškas nuo mus išlydėjusios moteriškės…
Ir tokių žmonių teko daug sutikti. Lietuvoje to jau nebėra… Jei kažkam parodai dėmesingumą, paslaugumą, į tave pradeda žiūrėti įtartinai – gal kokias pinkles rezgi. Ir apskritai ko tu čia šypsaisi, kai visiems taip sunku. Tikriausiai esi koks vagis ar negeras žmogus, jei vaikštai išsišiepęs.
Kuo skiriasi amerikiečiai nuo europiečių?
Nežinau kaip apibūdinti. Man su amerikiečiais lengviau rasti bendrą kalbą. Net kalbos atžvilgiu. Europoje, tarkim Austrijoje, Šveicarijoje, nemokėdamas vokiečių kalbos vargiai susišnekėsi, o ir pats bendravimas daug formalesnis, šaltesnis nei JAV. Taigi dabar, įvedus bevizį režimą, visiems patarčiau aplankyti šią šalį. Atsieis ne ką brangiau nei įprastos atostogos Tunise, Turkijoje ar Egipte. Tik patirti įspūdžiai, praleistas laikas bus nepalyginamai turiningesnis, spalvingesnis ir prasmingesnis..
Kokių dar turite pomėgių?
Mėgstu keliauti ekspromtu be jokio detalaus plano. Nusistatei kelionės tikslą ir pasileidai. Tokios kelionės man pačios žaviausios – jautiesi laisvas, nesi pririštas prie dienotvarkės, gali koreguoti savo maršrutą. Tarsi Kondoro paukštis – atviras visoms galimybėms. amerikos-legenda-kelias-66.JPGO jų pasitaiko ne tiek jau mažai. Štai tuomet jas ir čiumpi.
Dievinu viską, kas susiję su „Harley Davidson”. Šie plieno žirgai yra Amerikos simbolis ir legenda, gyvuojantys jau 105 m. ir išsikovoję tvirtą vietą po saule. Kainos jų irgi tokios įvairios, kaip ir sklandantys gandai apie juos, – nuo 27 tūkst. iki 105 tūkst. Lt. Taigi jie prieinami visų sluoksnių žmonėms.
Kai sekasi Lietuvoje važinėti motociklu, juk yra visokių nuomonių apie plieninių žirgų savininkus?
Kol kas pas mus nėra važinėjimo kultūros. Koks požiūris į dviratininką, toks ir į motociklininką. Nors pastarieji patys daug kur kalti ir kelia visuomenės priešiškumą. Kiek keliavau svečiose šalyse, niekur nemačiau, kad motociklu važinėtų tarp eilių, kad ir kokie būtų kamščiai. Teko buvoti žiemos metu Paryžiuje – motociklininkų pilnos gatvės. Tinkama apranga, saugos priemonės ir gali savo „žirgu” džiaugtis ištisus metus. Tikiu, jau greitai taip bus ir Lietuvoje.
Mėgstu automobilius. Ypač senovinius amerikietiškus. Patinka dizainas, važiavimo stilius. Turėjau įvairių automobilių – po motociklų čia mano antroji aistra.
Dar vaikščiojate žarijomis…
Vienas įspūdingiausių pojūčių gyvenime – kai tavo ribos išnyksta, o galimybės išsiplečia. Ėjimas karštomis žarijomis geriausiai padeda įveikti vidinius barjerus (ir fiziškai, ir psichologiškai). Kai basomis tamsoje stovi prieš raudonai žėrintį kilimą, lieki vienas su savimi. Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad tu tai gali padaryti nenukentėjęs. Savo galimybių nežinojimas ir yra pagrindinė tokio netikėjimo priežastis. Mūsų baimės trukdo išnaudoti savo tikrąjį potencialą. Sėkmingai įveikus vieną didelę baimę, įvyksta grandininė reakcija – išnyksta kitos baimės ir įspūdingai sustiprėja pasitikėjimas savimi.
Bet kaip suspėti visur?
Kaip įrodymą, kad visus myli vienodai, Dievas žmonėms davė po 24 valandas per parą. Ir elgeta, ir milijonierius turi po tiek pat laiko, ir dažniausiai mūsų laimėjimai priklauso nuo to, kaip mes tą laiką panaudojame. Kai užsiimame veikla, artinančia prie mums brangių tikslų, mes investuojame, visa kita yra tik laiko švaistymas Tik esame linkę tai įvardyti kitais vardais. Paklauskime savęs, kiek laiko pastaruoju metu skyrėme savo tikslams apmąstyti, saviugdai? O kiek laiko save hipnotizavome prieš TV ekraną?
Na, ir Jūsų patarimas besiruošiantiems keliauti?
Imti ir keliauti. Neatidėlioti. Jei mes aplinkinių būtume klausę, kokie sunkumai laukia Route 66, niekada nebūtume to padarę. Kai žmogus turi įkvepiantį tikslą, kad ir koks jis būtų – kelionė, naujas automobilis, pasaulis jam ištiesia pagalbos ranką. Tai atpildas už ištikimybę savo svajonei. Kalbino Vytautas Nosevičius

* Route 66, dar žinomas kaip The Main Street of Amerika ir Mothern road, buvo nutiestas 1926 m. ir sujungė JAV Rytų pakrantę su Laukiniais Vakarais. amerikieciai-sportuoja-sitaip.jpgŠis legendinis kelias prasideda JAV šiaurės rytuose ir driekiasi į vakarus per didingus Arizonos kanjonus, tada pasiekia Ramiojo vandenyno krantus Angelų mieste Los Andžele. Route 66 – keliautojų ir klajoklių pamėgtas, legendomis ir įspūdingomis istorijomis apipintas kelias – Laukinių Vakarų simbolis.

Šiek tiek iš didžiosios Dariaus Čibonio kelionės statistikos:
• Kelionės pradžia – 2007 m. birželio 25 d., pabaiga – 2007 m. liepos 24 d., plieninių žirgų spidometrai rodė, kad trijų draugų nuvažiuota lygiai 7000 mylių (11 200 km).
• Pati kelionė motociklais truko 29 dienas. Važiuota 15 valstijų keliais (Džordžijos, Alabamos, Tenesio, Misurio, Oklahomos, Kanzaso, Teksaso, Niu Meksiko, Kolorado, Jutos, Arizonos, Nevados, Kalifornijos, Luizianos, Misisipės).
• Nė sykio neturėta reikalų su policija (ir su kelių policija).
• Nė sykio nepatyrėme motociklų gedimo, net nepradūrėme padangų – šlovė „Harley Davidson motociklams.
• Vienas nemalonus įvykis, neturėjęs įtakos tolesnei kelionei, – vieno iš dalyvių kritimas.
• Vidutinė nakvynės kaina trims asmenims kelionės metu – 70 JAV dolerių. Aukščiausia oro temperatūra + 47 C (Arizonoje ir Nevadoje). Žemiausia oro temperatūra dieną + 13 C – Ramiojo vandenyno pakrantėje, šalia San Francisko, Kalifornijoje.
• Populiariausia nakvynės vieta kelionės metu – „Motel 6″.
• Lietingiausia kelionės atkarpa – Oklahomos valstija, pakeliui į vakarus.
• Egzotiškiausia kelionės atkarpa – Niu Meksiko ir Arizonos valstijų kraštovaizdžiai.
• Skaniausia virtuvė kelionės metu – meksikietiškas restoranas Hiūstone, Teksase.
• Populiariausias gaivusis gėrimas kelionės metu – „Dr. Pepper” be ledukų.
• Ko daugiau žygio dalyviai nenorėtų daryti – gerti „Dr. Pepper”.

DALINTIS