Pusiaužiemis arba kada barsukas verčiasi ant kito šono

  2012, sausio, 25d.   17:51val.
 

Atėjo Viduržiemis. Optimistai džiaugiasi žiemos išdaigomis, jos teikiamais malonumais. Pesimistai jau ima keiksnoti žiemužę nepagailėjusią sniego ir ledo, keliančią papildomų rūpesčių. Mokantiems džiaugtis kiekviena nauja diena linkime neprarasti gyvenimo džiaugsmo, o kam įkyrėjo žiema, siūlome išbandyti senolių patarimą. Tereikia, teigia senoliai, suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: „Prapulk!“ Ir žiemužė dings. Kiek sunkiau sužinoti, kuris gi vyriškis visiškai plikas, kai spaudžiant šaltukui visi užsimaukšlinę kepures. Tačiau liūdėti neverta. Sausio 25-oji, kuri mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė pailgėj per ėriuko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos jau pailgėjo viena valanda ir devyniomis minutės.Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingą atsivertimą. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomu apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės į bažnyčią neskubėdavo. avytes-ziemos-metu-iseje-pasivaikscioti.jpgTačiau tą dieną visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta – buvo spėjama, kad bus graži vasara ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga – laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas – tarp žmonių kilsią dideli neramumai.

Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, – išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi gali būti miegas ant nugulėto šono? Prastas. Taigi – ir sniegas greit susmegs, ir ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu bus apniukę, -barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos. Pagal tai ir suprasime – barsukas apsivertė ant kito šono ir vėl kietai įmigo. Pavasario sulauksime negreitai. Negana to – jis bus vėlyvas ir šaltas.

Ką gi reiktų nuveikti Pusiaužiemyje? Ūkininkai turėtų pasižiūrėti, ar dar pakankamai likę pašaro gyvuliams kitai žiemos pusei. Šeimininkės – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki pat naujo derliaus. Sodininkui reiktų apeiti sodą, papurtyti apšarmojusias obelis ir pažadinti gyvybę. Bitininkui nuėjus į savo bityną pabelsti į apsnigtus avilius. Išgirdę bitelės persikels ant kito korio… Ir gink Dieve, neliesti nieko, kam gali kirmėlės pakenkti. Neveltui ši diena dar ir Kirmėline vadinta. Dzūkai tą dieną net bulvių niekada nevalgydavo, kad vasarą jos nesukirmytų. Vyrai malkų iš miško neveždavo ir net nekapodavo, kad į medieną graužėjai neįsiveistų. Žemaičių moterys vilnų neverpė ir jų nekaršdavo, nes kandys įsiveis, drabužius išvarpys. Vyrai kirvio į rankas neimdavo, nieko iš medžio nedarydavo, kad kinivarpos medienos neišvagotų. Aukštaičiai net be obuoliukų, morkų, burokų tą dieną stengdavosi išsiversti.vidurziemi-ne-tik-barsukas-bet-ir-meska-verciasi-ant-kito-sono.jpg

Senieji dzūkų kaimų gyventojai dar galėtų papasakoti, kad Pusiaužiemyje ir meška savo guolyje ant kito šono verčiasi, pradeda žįsti kitą leteną. Bet paskutinė meška Musteikos miškuose buvo nušauta 1868 metais, taigi jau ir nesužinosime apsivertė ji ant kito šono ar ne.

Per Krikštus (pusiaužiemis dar ir taip vadintas) dziedulis sakydavo: – ,,bėkita, vaikeliai, laukan ir krykštaukit – jau puse žiemos atbuvom. Kita pusė šviesesnė – saulalė aukščiau kopia, dažniau šypsos… Bobulė išvirs šaltanosių. O jau šaltanosių tai labai laukdavom. Nieko kytro – bulbių tarkių su grikių miltais apvalkalas, tep kap cepelinų, o vidun piestu grustos kanapių sėklos su cibuliu arba aguonaitės. Gardu būdavo labai…“ – prisimena senolė iš Dzūkijos.

Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis, – tik viena iš tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių, tradicijų išlikę supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas… Padeda įminti begalę mįslių – kas, kodėl ir kaip…

Vaikučiai, paklausinėkite savo tėvelių, senelių, vyresnio amžiaus kaimynų, giminaičių ir jie Jums papasakos daug įdomaus apie savo vaikystę, tradicijas ir papročius. Paskubėkite, kol dar nevėlu. Ypač mūsų kaimuose. Ten dar gyvena išmintis ir gyvoji tradicija.

Sveikiname visus – jau Pusiaužiemis. Žiemužė pagaliau pažėrė puraus baltumo, žiemiškų džiaugsmų, bet kaip džiugu kai ji pagaliau išeina pavirtusi čiurlenančiais upeliais…

Lengvos ir džiaugsmingos, be didelių rūpesčių antros žiemužės pusės.

Onutė Drobelienė


Tema: Lietuva · naujienos · tai įdomu


Griežtai draudžiama http://kelionesirpramogos.lt esančią informaciją bei nuotraukas platinti prieš tai nesuderinus su redakcija. Sutikimo atveju mus būtina nurodyti kaip šaltinį.

Iš viso 0 komentarų ↓
  • Įdėk pirmą komentarą užpildydamas formą apačioje.


Parašykite komentarą

Prisijunkite, noredami parašyti komentarą.