Nepailstantis keliautojų vadas ir aktyvių kelionių po Lietuvą organizatorius Dalius Pranculis neseniai su pusšimčiu entuziastų savaitgalį keliavo baidarėmis Dubysa. Žygį pradėjo nuo Lyduvėnų tilto ir per dieną nuirklavo iki Maslauskiškių. Antrą dieną pasiekė Žemaičių plento tiltą, kuris yra šalia Ariogalos. Apie kelionę pasakoja pats kelionės organizatorius.
Dubysos „rykštės”
Pirmą dieną plaukdami Dubysa, įveikėme buvusių malūnų keturias apardytas patvankas. Buvo labai linksma, bet daugeliui ir ekstremalu. Kai kurie gavo vandeninėmis „rykštėmis” per šonus, kiti neišvengė ir šaltų maudynių – apsivertė su baidarėmis.
Nors Dubysos vandens lygis dėl lietaus trūkumo jau balandžio pabaigoje siekė vasaros normą, erdvi upė užbūrė daugelį. Dubysos slėniai žavėjo kalvotomis vietovėmis, kurios jau dengėsi pavasarine žaluma. Dubysą galima priskirti prie lengvai įveikiamų upių. Mažiau patyrę keliautojai labai džiaugėsi, kad upė neiškrėtė piktų išdaigų, labai draugiškai priėmė į savo glėbį, suteikė daug malonių įspūdžių. Dubysa žavi savo slėnio kraštovaizdžiais ir tuo ji ypač skiriasi nuo kitų upių.
Adrenalino suteikdavo buvusių malūnų išardytos akmenų patvankos. Pasigirdus ūžesiui, tekdavo karštligiškai galvoti, kur geriau praplaukti ir nepataikyti ant akmenų. Dalis keliautojų nerizikavo ir baidares pasinešė. Tai buvo pačios linksmiausios plaukimo akimirkos. Upė neleido nuobodžiauti – greitėjančią srovę vis keitė nedideli slenksčiai.
Nakvynės paieškos
Maždaug pusė keliautojų nakvojo palapinėse, kita dalis – Maslauskiškių gyvenvietėje, ponios Rimantės kaimo turizmo sodyboje, kuri įsikūrusi prie pat upės.
Praplaukėme pro „Pakalnės” kaimo turizmo sodybą ir keletą stovyklaviečių. Planuojant kelionę, tenka pažymėti, kad kaimo turizmo sodybų šiame maršrute labai trūksta. Teko nakvoti geruose Nidos ir Palangos viešbučiuose, kur nakvynė tikrai pigesnė, o kokybė nesulyginama. Kartais atrodo, kad sodybų šeimininkai sutinka ne keliautojus, o poilsiautojus, kurie jiems pridaro daugiau rūpesčių.
Lyduvėnų gyvenvietės įdomybės
Kelionę pradėjome pažintimi su Lyduvėnų gyvenviete. Mus pasitiko ir daug įdomių dalykų ekskursijos metu papasakojo baidarių nuomos punkto savininkas Gedas Kauneckas. Pusantros valandos vaikščiojome po Lyduvėnų gyvenvietės apylinkes. Tai pasakiškai graži vietelė. Manoma, kad Dratvens (Dratvinio) ir Dubysos santakoje buvusi Romuva ir prieš šešis šimtmečius čia žemaičiai priėmę krikštą.
Žinoma, kad Žygimantas Augustas 1558 m. suteikė privilegiją prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, steigti karčemas. Lyduvėnai pažymėti 1613 m. Lietuvos žemėlapyje, išleistame Olandijoje. Nuo XV a. pabaigos Lyduvėnai priklausė didikams Chodkevičiams, Rudzinskams, Šemetoms ir Stanevičiams.
Savotiškas technikos stebuklas – Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Apžiūrėjome gynybinius įtvirtinimus, susipažinome su įvairiais Lyduvėnų tilto infrastruktūros įrenginiais.
Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia turi vėlyvojo baroko bruožų. Po Antrojo pasaulinio karo vietinių gyventojų buvo atstatoma ir tvarkoma. Ji buvo apsukta: altorius suformuotas priešingame pastato gale – ten, kur kažkada buvo įėjimas.
Antrą dieną aplankėme įspūdingą Maslauskiškių malūną. Sumūrytas iš akmenų ir plytų (1895m.) jis tvirtai stovi greta Dubysos. Jis priklausė ponui A. Bodendorfui. Čia veikė ir vilnų karšykla, milo vėlykla bei lentpjūvė, iki šiol išlikęs vandens malūnų tradicinis įrengimo būdas. Čia buvo filmuojami lietuviško kino filmo „Niekas nenorėjo mirti” epizodai. Maslauskiškių sodybos savininkė E. Bodendorf, 1994 m. atsiėmusi dvaro žemes, atstatė tėvų sodybą, rūpinosi malūno remontu ir restauravimu, įrengė kambarius turistams. Kol gyva buvo, kūrė ir gražino sodybą, bei aplinką. Slėnio viršuje sutvarkė senas kaimo kapinaites, į kurias parsivežė mamos palaikus iš Vokietijos, o 2001 m. ir pati atgulė. Dabar šį unikalų, senove dvelkiantį architektūros paminklą prižiūri Ramutė Poškienė su vyru, kuri ir surengė įdomią ekskursiją. 
Nustebino vietos gyventojų dėmesys, pagalba, geranoriškumas. Apvirtus vienai baidarei, vietinis gyventojas ne tik informavo telefonu, bet savo automobiliu į sodybą atvežė šaltu pavasariniu vandeniu „pašventintą” mūsų keliautoją.
Maironio tėviškės link
Keliaujant Dubysa būtina aplankyti Bernotus ir Pasandravį. Tai Maironio išvaikščiotos ir numylėtos vietos. Jas pasiekiame Baisogalos pusėn vedančiu plentu. Poeto gimtinės aplinkai saugoti ir tvarkyti įkurtas Pasandravio memorialinis draustinis, etnografinėje sodyboje – muziejuje veikia ekspozicija. Poeto 125-ųjų gimimo metinių proga pradėtas sodinti ąžuoliukų takas – 1 km iki Pasandravio, kur gimė poetas. Kiekvieno jubiliejinio gimtadienio metu čia sodinami ąžuoliukai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų padovanoti kryžiai ir koplytėlės. Bernotuose ypač gražu pavasarį, kai pražįsta obelys. 
Čia ošia pušis, menanti Maironio apsilankymą. buvusioje tėvų, vėliau sesers sodyboje. Žaliuoja eglės, kurias sodino poetas. Anapus kelio – takelis Luknės link, čia daug poeto vaikščiota jaunystėje, svajota. Jo rankomis įrengtas šaltinėlio rentinys, vandens iš čia semdavo ir nešdavo arbatai virti, kai tik poetas lankydavosi pas gimines. Išlikę restauruoti ūkiniai pastatai padės įsivaizduot XX a. pradžios ūkininko gyvenimą.
Pasandravyje išlikęs vandens šulinys su dideliu akmeniniu rentiniu, namo pamatai, ūkinis pastatas. Gegužės, birželio mėnesiais čia vyksta poezijos vakarai.
Kompanijoje smagiau
Nuostabus jausmas, kai plauki ne vienas. Aplinkui bendražygiai savo baidarėmis tai pralenkdavo, tai atsilikdavo. Kolektyvo draugiškumas visiems teikė saugumo ir bendrumo jausmą. Vakarienės ir pusryčių gaminimas ant laužo, vakarojimas, dainos pritariant gitarai, pirties malonumai
iki gilios nakties kaip visada sukūrė ypatingą keliautojų vakarėlio aurą.
Maloniai pavargusios šypsenos tarsi primena, kad labai nedaug reikia, jog pakeitęs aplinką patirtum sunkiai nusakomą malonumo jausmą.
Kaip nuvykti:
Važiuojame Vilnius-Klaipėda automagistrale ir rajoniniu keliu iki Lyduvėnų. Atstumas nuo Vilniaus iki Lyduvėnų – 200 km, nuo Ariogalos iki Vilniaus – 150 km.
Apie upę:
Dubysos upės slėnis ryškus, 0,3-0,5 km pločio, labai gilūs šlaitai iki 40 m aukščio, statūs. Vagos plotis – 20-30 m, gylis – 0,3-1,5 m. Vidutinis upės nuolydis 0,65 m/km. Maksimalus – tarp 113 ir 101 km siekia iki 1.00 m. Dešinieji intakai labai trumpi. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais.
Plaukikus subūrė, paradui vadovavo bei viską čia surašė gerb. prelegentas Dalius Pranculis (nuotraukos autoriaus)
