Nuo kūno tobulumo iki sielos gelmių

Pijus Laila

Ivano Savčuko nuotraukos

Ukrainietis Ivanas Savčukas gana populiarus tarp sportiško jaunimo, ypač tų jaunuolių, kurie užsiiminėja parkūru, gatvės akrobatika, kovos menais ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Šis neaukštas šviesiaplaukis vaikinas atlieka triukus, paneigiančius visus gravitacijos dėsnius.

Ivanai, vieši Lietuvoje pirmą sykį, papasakok šiek tiek daugiau apie save, savo pomėgius ir pasiekimus?

Jau senokai stengiuosi save pažinti ir gal kas pasakytų, kad kažkiek dėl egoistinių paskatų, bet manau, kad kiekviena dvasia atėjo į šią žemę pažinti save (legendinis klausimas „Kas aš esu?“), tobulėti ir vystytis, juk tam ribų nėra, tad atraskime save, lavinkitės ir, svarbiausia, savo širdyje ugdykime meilę viskam, kas gyva! Besąlyginę meilę. Nes nėra meilės, nėra energijos. Savo patirtimi dalijuosi su žmonėmis, kuriems tai įdomu, ir su malonumu perimu jų patirtį. Esu atviras viskam, bet daugiausiai remiuosi savo vidiniu Mokytoju, kuris geriausiai viską žino.

Užsiiminėji šiuo metu itin madingu parkūru, gatvės akrobatika, papasakok, kaip vyksta tavo treniruotės, kiek joms per dieną skiri laiko, ar daug reikia jėgų norint užsiiminėti šiuo sportu?

Stengiuosi anksti keltis, bet ne visada pavyksta laikytis režimo. Mano grafikas labai intensyvus, tad kartais tenka labai vėlai gultis, o kartais ir visą naktį praleisti be miego treniruojantis. Kai būnu namuose, dažniausiai keliuosi 5–6 val. ryto. Stiklinė vandens, dušas ir meditacija bei pranajama – indiška jogų kvėpavimo gimnastika – ar cigunas. 7 val. ryto suvalgau vynuogių kekę ir lekiu į treniruotes gimnastikos salėje. Ten treniruojuosi 3 valandas, po jų atsigeriu vandens į valias, nes treniruotės metu visai negeriu, taip sveikiau organizmui ir lengviau pakelti didžiulius krūvius, ir kiek atsipūtęs po kokio pusvalandžio valgau įvairiausius vaisius. Pietums valgau daržoves su linų sėmenų aliejumi, šiek tiek įsimaišau įvairių riešutų (anakardžių, graikiškų, lazdynų, migdolų). Svarbiausia, neperlenkti lazdos ir nepersivalgyti. Šiuo metu išmėginu žaliavalgystę. Kiek tai truks, nežinau, svarbiausia, klausyti savo kūno. Jeigu silpna, reiškia, save stipriai apribojote, bet jeigu tik skonio receptoriai suaktyvėja, galima ir pakentėti. Po pietų ilsiuosi ir vėl einu į treniruotę. 6 val. vakarienė: arbūzai, melionai, obuoliai… Po jos atlieku lankstumo pratimus, einu pasivaikščioti su šunimi, susitinku su draugais, einu į kiną, skaitau knygas, medituoju ar tiesiog mėgaujuosi gyvenimu. Jei labai noriu, 20 val. užvalgau vaisių, išgeriu sėmenų aliejaus kelis šaukštus. Jei nėra kitų reikalų, miegoti einu 22 val. Tokia mano paprasta dienotvarkė, keliaujant ji visai kitokia. Taip pat nemažą laiko dalį užima dėmesys ir pagalba savo šeimai ir artimiems žmonėms, kuriuos labai myliu.

Tokio mitybos raciono visuomet laikeisi?

Anksčiau valgiau beveik viską, bet visko iš eilės nekimšau ir „šlamšto“ vengiau. Kadangi daug sportavau, labiausiai mėgau arbatą su saldumynais, daug mėsos su visokiais garnyrais: bulvėmis, makaronais, grikiais.

Kodėl pakeitei savo mitybą ir pradėjai vartoti žalią maistą (vaisius, daržoves, riešutus)?

Žaliavalgystė – tik vienas iš mano gyvenimo etapų, idealiausia mityba būtų energinė. Siekiu gyventi vien prana, be maisto, nors tai nėra pagrindinis tikslas. Dabar po 6 mėnesių vaisių dietos žengiau žingsnį atgalios – vėl valgau daržoves. Manau, misti vien vaisiais dar nesu visiškai pasiruošęs. Organizmas turi priprasti, o tam reikia laiko, juk negali išsyk imti ir pasikeisti. Kūnas pats save gydo, aš jam tik padedu. Aišku, galėjau ir toliau gyventi valgydamas vien vaisius, bet mano kasdienybė intensyvi, daug jėgos treniruočių, išnaudoju labai daug energijos, tad mityba turi būti adekvati tam, nes kitaip nebūsiu produktyvus. Į savo racioną įtraukiau įvairių sėklų (sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų), nes jos iš organizmo pašalina toksinus bei šlakus, atkuria audinius. Iš visavalgystės į žaliavalgystę perėjau po truputį, siekdamas nepakenkti organizmui, nes juk tai darau vardan sveikatos. Pradėjęs valgyti vien žalią maistą net pastorėjau, pasidariau ramesnis, taikesnis, mielesnis, atlaidesnis, daugiau meilės viskam atsirado širdyje, ėmiau jausti harmoniją ir vienovę su savimi ir mane supančia aplinka. Pajutęs šiuos visus simptomus supratau, kad einu teisinga kryptimi. Pati didžiausia žmogaus jėga – jo vidinė, energinė, ją ir stengiuosi labiausiai lavinti.

Daugelis jaunų žmonių, tarp jų ir sportininkai, pastaruoju metu labai susidomėjo žaliavalgyste. Bet jiems kelia nerimą tai, kad jų raumenų masė ims nykti, negaudama pakankamai baltymų. Kaip su šia situacija susidorojai tu?

Raumenų masės bei analogiškai svorio neteks kažkiek visi, kurie pereis prie veganiško gyvenimo būdo ar žaliavalgystės. Bet to nereikia baimintis, taip vyksta paprasčiausias organizmo valymasis. Kai prieš 6 metus nustojau kimšti mėsą ir staigiai perėjau prie vaisių ir daržovių, antrą dieną negalėjau pakilti iš lovos, taip buvo užsiteršęs organizmas… Tad, kaip jausitės atsisakę mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, priklausys tik nuo jūsų organizmo apsišvarinimo. Visiems patariu pereiti po truputį, nekelti stresinių situacijų savo kūnui. Po truputį atsisakykite mėsos ir pradėkite valgyti vaisius, daržoves, sėklas, riešutus (visko su saiku ir subalansuotai). Taip iš lėto organizmas nuo baltyminio maisto pereis prie vaisių ir daržovių, o vėliau ir tik vaisių. Labai padeda šiame pereinamajame organizmo apsivalymo procese pranajama – jogų energiniai kvėpavimo pratimai, kuriuos atlieku kasdien ryte.

Parkūras – labai rizikingas sportas, patiriama traumų. Ar yra skirtumas, kaip gyja žaizdos įprastai maitinantis ir esant vegetarui, veganui ar žaliavalgiui?

Be abejo, laikantis žaliavalgystės principų žaizdos daug greičiau užgyja. Kai nustojau valgyti mėsą, pieno produktus, pasibaigė ir ilgą laiką mane varginę sąnarių skausmai. Kai sakau, kad daugiau kaip 16 metų esu parkūrininkas, akrobatas ir man nieko neskauda, visi tik kraipo galvas ir stebisi. Traumas gydo ir joga. Sėdėdamas stengiuosi susisukti į lotoso pozą – suspaudžiamos arterijos, sukuriama energijos tėkmė ir visas organizmas gyja savaime. Beje, anksčiau nuolat tekdavo patirti traumų – matyt, tai buvo karma, o dabar labai retai susižeidžiu, nes iš esmės pakeičiau savo gyvenimo būdą ir mąstymą: nebevalgau mėsos, atsirado daugiau meilės širdyje. Kai mes kenkiame gyvoms būtybėms, kenčiame ir mes patys, nes viskas sugrįžta. Tad prieš ką nors darydami pamąstykite, ar verta ir vardan ko tai darote.

Kaip pasikeitei valgydamas vien vaisius? Išvardyk šios mitybos pliusus ir minusus.

Išsivaliau, tapau žymiai greitesnis, lengvesnis, sąmoningesnis, energingesnis, mažiau miegu, atsirado viduje daugiau harmonijos ir meilės. Minusai labai nežymūs ir tai tik dėl žinių stokos. Nuo uogienių ir pieno išsyk perėjau prie vaisių, tad šiek tiek krito sprogstama jėga, bet šiuo metu atsigaunu. Mano nauji raumenys susiformavo jau kaip žaliavalgio, jėga sugrįžo ir tai džiugina.

Kaip į tavo mitybos pakeitimą pažvelgė draugai, artimieji? Juk ne kiekvienam tas pats, kas jo lėkštėje?

Kaip ir daugeliui – neigiamai. Bet šiuo metu vis daugiau valgoma žalio maisto, ypač kai orai atšilo ir žolė išlindo. Vartojant daugiau daržovių energetika tampa žymiai veržlesnė ir galingesnė. Kai pajunti šį skirtumą, jau nieks tavęs nebegali nustumti nuo šio kelio. Tiesiog gyvenimas įgauna visai kitą skonį, visai kitų spalvų. Pamatę tavo teigiamus pokyčius, po truputį keičiasi ir artimieji, juk visi nori jaustis gerai, būti energingi, linksmi ir žvalūs, o tam mityba turi labai daug reikšmės. Kaip sakoma, pasakyk, ką valgai, pasakysiu, kas esi (šypsosi). Galiu artimuosius ir visus besidominančius konsultuoti dėl bet kokios mitybos pakraipos ir nesmerkiu žmonių už tai, ką jie valgo. Kiekvienas turi savo kelią, bet dirbdamas su savimi ir tapdamas energingesnis, labiau švytintis, džiugesnis, giedresnis, savo pavyzdžiu rodai kelią ir gali padėti ir kitiems.

Ar nesunku gyventi sveikai??

Nesunku, nes manęs nedomina alkoholis, cigaretės, energiniai gėrimai ir kiti nuodai. Turiu visai kitų tikslų šiame gyvenime. Mano draugai taip pat neardo savo organizmo. Mane supa bendraminčiai, nes mes pritraukiame panašius į save ir tokius, kokių verti. Dabar daugėja aktyvaus, veržlaus, sportuojančio jaunimo, mažėja blogų įpročių – labai džiugu. Svarbiausia atsižvelgti į savo kūno poreikius, treniruotis su įvairiais žmonėmis ir įvairiomis kryptimis, neapsiriboti vienos rūšies sportu, reikia būti unikaliems ir stengtis kuo daugiau visko išbandyti.

Kas pastūmėjo pradėti sveikai gyventi?

Jei nuo jaunystės nesirūpini savo kūnu ir jį naikini, greitai jis susidėvės ir taps nedarbingas, o juk tiek daug reikia gyvenime nuveikti. Būnant jaunam ir sveikam, reikia suimti save į rankas, nenuklysti į kelkraščius, gal kažko atsisakyti, kad ateityje galėtum ir toliau tobulėti, padėti žmonėms ir gražinti pasaulį. Beje, susilaikymas ugdo valią ir dvasią – tai labai svarbu šiame gyvenime siekiant aukštesnių tikslų ir savirealizacijos. Noriu bėgant metams nenugeibti, bet būti dar stipresnis ir žvalesnis, kad sulaukęs 50 metų vis dar būčiau energingas. Nesisvaiginkite alkoholiu ir rūkalais – pasaulis ir be jų gražus. Aišku, negaliu pasakyti, kad mano kelias teisingiausias, bet tiems, kuriems patinka, kaip aš gyvenu, mielai daliju patarimus.

Kokie tavo ateities planai? Kaip įsivaizduoji savo tolesnį gyvenimą, apie ką svajoji?

Negyvenu svajonėmis, viską imu ir darau jau dabar. Mano visi norai labai greitai pildosi, turiu viską, ko man reikia, o svarbiausia – jaučiu harmoniją su savimi ir mane supančia aplinka. Džiaugiuosi galėdamas kasdien tobulėti ir dirbti su savimi. Suprantu, kad mes – amžini Dievo kūriniai, ir niekur neskubu. Miršta tik kūnas, dvasia gyvuoja amžiais, ją labiausiai ir tobulinu.

Tave palinkėjimai „Kelionės ir pramogos“ žurnalo skaitytojams?

Linkiu visiems būti laimingiems, nes laiminga dvasia gali viską. Tikėkite savimi, savo jėgomis, ugdykite meilę savo širdyje visoms gyvoms būtybėms, spinduliuokite džiugesį, palaimą ir, aišku, treniruokite sąmonės koncentraciją. Dėmesį sutelkti labiausiai padeda dzenmeditacija, tad nevenkite ja kasdien užsiiminėti. Visiems linkiu sėkmės, nepaliauti tobulėti kūnu ir dvasia ir kuo daugiau pasiekti sportuojant, mokantis ir tiesiog gyvenant! Linkiu paprastos laimės, nesavanaudiškos meilės, tvirtos sveikatos, palaimos jums ir jūsų draugams! Būkite stiprūs!

P. S. Šiuo metu Ivanas Savčukas vėl tapo vegetaru, nes įsitikino, kad veganiškas ir žaliavalgiškas gyvenimo būdas tinkamas pietiečiams, bet ne šiauriečiams, be to, ir nėra itin sveikas, nes žmogaus organizmui reikia įvairaus maisto, tad Ukrainos sportininkas, parkūro ir gatvės akrobatikos meistras jau valgo ir daržoves, košes, naminę varškę ir varškės sūrius, geria rūgpienį, kramto riešutus ir sėklas, neatsisako ir duonos.