Kelionė į Odesą

Speleogijos aistruolio Raimondo Daniūno karščiausi įspūdžiai iš kelionės į Odesą, kur vyko pasaulinis urvininkų kongresas.

speleo10.jpg

Odesa yra didelis prigrūstas žmonių miestas, gatvės remontuojamos, kamščiai dideli. Katakombos yra labai ilgos, daugiau nei 300km, bet realiai ten vaikštoma žymiai mažiau, kadangi einant pagrindiniu keliu yra daug atšakų i visas puses, prie kurių užrašyta, jog aklavietė, tai ten eiti kaip ir neverta. Mūsų speleo katakombistų grupę sudarė 43 žmonės, tai einant katakombom daugiau laukėm viens kito nei judėjom į priekį. Manau, kad po šito pasivaikštinėjamo galutinai supratau gamtinių urvų unikalumą ir vien dėl to, kad pajaustum kiek brangūs yra tau tikri urvai verta buvo pabuvoti katakombose.
Suvažiavimo metu buvo rodomi video filmai, seniai nesu matęs tokio video šlamšto gausybės vienoje vietoje ir tokio organizatorių nesugebėjimo demonstruoti ir atrinkti medžiagą. Demonstracijos metu dingo elektra ir teko padaryti keliu valandų pertrauką tamsiame pansionate. Speleologai išsitraukė apšvietimus ir gitaras. Dalis filmuku buvo visai ne į temą, kaip povandeninio nardymo mokyklos reklama, nardymas po ledu, įrengtu urvų aplankymas, Kapadokijos urvinių miestų apžvalga. Dalis video medžiagos buvo neparuošta demonstravimui, kaip pvz pateikta kelių valandų filmuota Voronjos urve, tas video tai tik panašių viens į kitą stalagtitų filmavimas drebančia ranka, be pakankamo apšvietimo ir įgūdžių. Pastoviai teko trumpinti peršokant ir praleidžiant dalis, bet vaizdas ir muzika beveik nepasikeisdavo. Buvo demonstruojamas dar amerikiečių TV filmas apie gelbėjimo darbus, kuris kaip ir rėmėsi tikrais faktais, bet komentarai ir pateikimas visiems sukėlė tik juoką. Daugelis filmu vos prasidėjus ir pamačius kad šlamštas susilaukdavo žiūrovų švilpimo ir nekorektiškų komentarų. Dalis publikos užmigo, o kita dalis po truputi išeidinėjo. Viskas baigėsi tuo, kad pabaigoje parodė seną multiką, kurio nebaigiau žiūrėti ir išėjau. Bučiau išėjęs anksčiau, bet laukiau lietuviškų filmų demonstravimo, tačiau mano ir Aido pateiktų 4 filmukų niekas net nesiruošė ten rodyti, juk savų pakankamai turėjo.
speleo04.jpgFoto konkursas praėjo žymiai sklandžiau, nei video demonstravimas. Nuotraukos buvo suklijuotos ant balto popieriaus dideliu lapų po dešimt ant vieno be tvarkos. Jos buvo įvairių matmenų, bet dauguma mažo formato. Balsavimas buvo anoniminis, bet ukrainiečiai puikiai žinojo savas nuotraukas ir balsavo tik už jas. Lietuvių nuotraukos galima sakyti, kad konkuravo tik su savimi, nes už jas balsavo tik nedidelė dalis objektyvesnių žiūrovų. Todėl tose kategorijose kur pateikėm po keletą nuotrauką balsai pasidalino ir nei viena nuotrauka nelaimėjo. Atsitiktinai kategorijoje, kuri vadinosi „ Paskui vandens lašą“ buvom pateikę tik vieną nuotrauką ir ji užėmė garbingą antrą vietą, tai yra didelis laimėjimas žaidžiant svetimoje aikštelėje pagal šeimininkų taisykles. Gaila tik, kad niekas taip ir nesužinojo kuri nuotrauka kurią vietą laimėjo, nes skelbiant rezultatus apdovanojo tik autorius, o laimėjusių nuotraukų neparodė, net numeriukų nepasakė. Žodžiu speleo.lt galerijoj pravedami konkursai jau pažengę žymiai toliau organizacine prasme, bent turi kažkokius nuostatus (nesvarbu, kad jų mažai laikomasi) ir bent galima sužinot kuri nuotrauka laimėjo pagrindinį prizą. Išvada tokia, kad viešumo speleo nuotraukų konkursų organizatoriai buvusioj tarybų sajungoje vengia.

speleo1.jpg

Maitino mus labai gerai, panašiai kaip ir valgyklose prieš 30 metų. Buvo smagu pabuvoti praeityje. Arbata ir sriuba verdama iš vandens su chlorkalkėm, tai labai sveika. Gerai, kad buvom pasiėmę savo vandens, katiliuką ir primusą iš namų. Ryte, vakare ar per pietus jei trūksta valgyti, tai duodavo papildomai pagal pageidavimą košės kažkokios, o nesuvalgytas likutis nebuvo išmetamas, o tik papildomas kitam kartui, tai galima sakyti, kad ta košė buvo amžina. Kambariai buvo nuostabūs, su televizoriumi ir šaldytuvu, santechnika patikima, maždaug 30 metų senumo. Tiesa karšto vandens padavė vieną kartą per tris dienas, tik nusimaudžius per balą tualete buvo nepatogu atlikti savo kitus reikalus.
Bendro pobūdžio naujausi pasikeitimai Ukrainoje: prieš kelias savaites 5 kartus padidėjo baudos už eismo pažeidimus. Man tai labai nepatiko, savo pasipiktinimą išreiškiau skelbdamas karą baudoms. Kai buvau net tris kartus sustabdytas už pažeidimus, tai atsisakiau kategoriškai mokėti. Gerai, kad visais atvejais kelių policija suprato mane teisingai ir paleido nenubaudę. Aidas daugiau palaikė vietinius įstatymus ir naują baudų mokėjimo tvarką ir mielai finansavo pareigūnus.
Prie Lenkijos muitinės visų pravažiuojančių laukė džiugi žinia, kad pasikeitė rūkalų pervežimo tvarka ir jie turėjo visas cigaretes palikti muitinės konfiskuotų prekių saugykloje. Gaila, kad cigarečių nesivežėm ir padėti pralobti muitininkams negalėjom, tai tada jie nutarė patikrinti mus nuodugniau su specialiai apmokytu šuniuku. Šuns savininką aš perspėjau, kad jei šuo suvalgys mano dešrą tai jam atsirūgs. Tas paklausė kur dešra, tai atsakiau, kad tegu šuo ja suranda, nes neatsimenu kur ja padėjau ir pats noriu jau valgyti, bet nerandu. Šuo padarė lemtingą klaidą, galvodamas, kad dešra yra mano kuprinėj, tai apsikvailino truputį. Pareigūnas net truputi įsižeidė, kai aš pradėjau garsiai juoktis ir apkalbineti jo šunį, narkomaną.

www.speleo.lt

DALINTIS