800 km savęs link

Vytautas Nosevičius

Nuotraukos Skirmanto Paukščio

Sakoma, kad žmonės žengia piligrimų keliu todėl, kad trokšta karščiausių troškimų išsipildymo. Daugiau kaip 200 metų piligrimų batai trypia šio kelio akmenis ir žvyrą, o aplink sklando jų žodžiai ir mintys, šimtai gražių norų ir svajonių. Vien tuo šis kelias – ypatingas. Kasmet jį įveikia apie 200 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio. Pėsčiuoti sykiu su piligrimais švento Jokūbo keliu į Ispanijos miestą Santjago de Kompostelą – ne tik šaunus nuotykis, bet ir puikus dvasinio bei fizinio tobulėjimo būdas. Pastarąjį šią žiemą pasirinko Pagonijos pramogų parko ir eXpedicija.lt vadovas, keliautojas, trijų vaikų tėvas Skirmantas Paukštys, metęs visus nesibaigiančius darbus bei problemas, palikęs visus išmaniuosius telefonus ir tik su Dievu lūpose ir kuprine ant pečiu išsiruošė įveikti save iP1020554r visus 800 km pėsčiomis. „Didžiausią įspūdį darė laukiantys 800 km, kuriuos reikės įveikti, tai rodės neįtikėtinas iššūkis sau“, – sakė vyriškis. – Bet viskas tampa daug paprasčiau, kai pradedi eiti“.

„Viename informaciniame kataloge suskaičiavau 19 skirtingų piligrimų kelių vedančių į Santiago de Campostela. Pats populiariausias, geriausiai sužymėtas ir išvystytas yra Camino de France, arba vadinamas Prancūzų kelias, nes prasideda Saint Jean Pied de Port (Prancūzijoje), jo ilgis ~765 km. Mažiau populiarūs, tačiau Ispanijoje dar yra Šiaurės (Norte), Primityvusis (Primitive) ir t.t., kai kada reikalaujantys daugiau fizinių jėgų arba juose yra mažiau nakvynės ar maitinimo vietų.Santiago  de Compostela. Camino praeitas

Prieš du metus vienas mano pažįstamas prasitarė, kad keliaus Camino de France, tuomet pagalvojau, na ir kvailys. Praėjo pusantrų metų, bet, matyt, tas kvailys mano galvoje užsiliko. Iš pradžių svarsčiau įveikti Camino dviračiu, tačiau galiausiai nusprendžiau keliauti pėsčiomis. Po Kelio vienareikšmiškai sakau, tik pėsčiomis, nes eidamas daugiau pamatai ir patiri. Eidamas keliu gali pažinti, žavėtis, matyti skirtingus vaizdus, sutikti įvairiausių tautybių žmonių. Neturint mėnesio atostogų, galimas variantas įveikti kelią per du kartus po 2 savaites. O žmona, matyt, pajuto kad man reikalingas tokio pobūdžio nuotykis. Kartas nuo karto tenka išvykti į žygius kalnuose, įvairius komandos formavimo projektus, tai vaikai šiek tiek pripratę prie išvykų ir pradeda skaičiuot, kiek liko iki tėčio grįžimo. Tiesa, kalbinau ir žmoną prisijungti trumpesniam laikotarpiui. Šioje vietoje labai tinka frazė, kad „Just remember thougt, that when you go it‘s the right time for you“.

Kokia buvo kelionės dienotvarkė?

Aš praėjau Camino de France 765 kilometrus per 26 dienas. Kelias prasideda Saint Jean Pied de Port (Prancūzijoje) ir baigiasi Santiago de Campostela (Ispanija). Realiai, turint minimalų fizinį pasiruošimą, per daug neapkraunant kūno ir smegeninės, kelią rekomenduočiau įveikti per 28-32 dienas vidutiniškai per dieną įveikiant ~25 kilometrus. Pirmąsias kelionės savaites aš tokio ėjimo režimo ir laikiausi, tik paskutinę savaitę šiek tiek skubėjau, nes pakoregavau planus ir nusprendžiau būtinai nuvykti iki Fisterra kyšulio, piligrimų senais laikais laikytu mistiniu pasaulio pakraščiu. Tad, priklausomai nuo nuotaikos ir kompanijos, per dieną įveikdavau nuo 16 km iki 45 km. Nakvodavau Albergue, taip pat vadinamuosiuose piligrimų nakvynės namuose. Nakvynės Albergue priverčia laikytis režimo, nes 8:00 val ryto turite išeiti, o 22:00 val vakare yra tylos režimas. Tai negaliodavo, jei nakvynės namuose apsistodavo ispanų ar italų piligrimų būrys, sukeliantys nemažą šurmulį. Aš keldavausi ~7 val., papusryčiaudavau, tada ~5-10 km lengvas ėjimas, kavos pertraukėlė, poilsis. Dar paėjęs valandą kitą, ~12-13 val. stodavau pietums. Po poros poilsio pertraukėlių aplankant gražesnes vietas, priklausomai nuo pasirinkto atstumo, 14-17 val. pasiekdavau Albergue. Camino de France starto vietoje (Saint Jean Pied de Port) – piligrimų ofise išduoda Albergue sąrašą su atstumais tarp jų bei rekomendacinį žygio planą su reljefais ir rekomenduotinais nueiti atstumais per dieną. Didžioje dalyje nakvynės namų yra virtuvė, tad galima gamintis maistą savarankiškai

Pasirinkote kelionę šaltuoju metų laiku, vasario mėnesį?

Dėl savo veiklos sezoniškumo šiltuoju metų laikotarpiu negaliu keliauti, tad vasario – kovo mėnesiais man idealiai tiko. Per metus į Santiago de Compostelą atkeliauja šimtai tūkstančių piligrimų, tad siekdamas išvengti „kamščių“ keliavau Winter Camino, kuomet mažiau keliautojų, be to, ne taip karšta. Winter Camino turi savo ypatumų, oro tempertūra svyruodavo nuo ~-5C iki 23C, patyriau ir lietaus, ir sniego, ir saulės. Sunkiau atrasti ir veikiančią Albergue, nes dėl šaltojo sezono veikia tik ~40% nakvynės namų. Lietuvių piligrimams siūlyčiau pradėti žygį balandžio 15 – gegužės 1 dienomis, nes nuo gegužės mėnesio prasideda didieji „kamščiai“ ir karščiai, tačiau Jūs jau esate ~1-2 savaites priekyje. Be to, pavasariniame Camino dar nekaršta, viskas žydi, gražu, nuo balandžio mėnesio veikia beveik visos Albergue.

Kaip ruošėtės šiam žygiui?

Specialiai žygiui nesiruošiau, daugiau tai buvo moralinis sprendimas keliauti. Mano darbas susijęs su aktyvia veikla gamtoje, renginių, žygių organizavimu, tai minimalus fizinis pasirengimas buvo. Svarbiausia žygio pradžioje nepaskubėti, nes kūnas dar nepervargęs ir atrodo, kad gali eiti neribotą atstumą. Taip pat nebijoti fizinio krūvio, nebijoti išeiti iš komforto zonos, kurioje mes gyvenam ir būti nusiteikusiems bei pasiruošusiems kiek kitokiai kelionei.

Kas buvo sunkiausia kelionėje?

Mano lūkesčius Camino patenkino daugiau nei dvigubai. Be abejo, buvo momentų, kai buvo sunku, pvz. 16 km atkarpoje, kai papuoli į pūgą su ledine kruša ir priešpriešiniu vėju, ir turi žygiuoti 3-4 valandas, tuomet pagalvoji, koks velnias nešė į tą galerą. Tačiau ir dauguma mano sutiktų bendražygių – piligrimų Kelyje rado daugiau nei tikėjosi. Prieš žygį ieškodamas informacijos internetiniuose portaluose neradau lietuvių, praėjusių Winter Camino, įspūdžių. Tad, teko pasikliauti daugiau užsieniečių patirtimi, kuri dažnai skiriasi nuo lietuvių dėl skirtingos komforto zonos. Lietuviai į tokius sunkumus, kaip skalbimo mašinos nebuvimas žiūri daug paprasčiau. Dar būnant Lietuvoje ir galvojant apie artėjantį nuotykį, man didžiausią įspūdį darė laukiantys 800 km, kuriuos reikės įveikti. Taip, studijų laikais Lietuvoje su universiteto žygeivių klubu keliaudavau po Lietuvą, vėliau savarankiškai po Europą, dabar irgi tenka nemažai keliauti, tačiau 800 km pėsčiomis atrodė didelis iššūkis. Daug paprasčiau viskas tampa, kai pradedi eiti.

Kokie sutikote žmones kelyje?

Kalbant apie žmones, labiausiai tinkantis žodis – spontaniškai. Pačioje žygio pradžioje Piligrimų ofise atsitiktinai susitikome – du amerikonai, vokietis ir aš. Pasitarę nusprendėme, kad truputį rizikuosime ir eisime Napaleono keliu per Pirėnus, kuriuo žiemos metu draudžiama eiti (yra alternatyvus kelias). Po kalnų susidraugavome ir mūsų keliavimas kartu tęsėsi ne vieną savaitę, kartais atsiskiriant ar susitinkant tik nakvynės vietoje. Vėliau prie mūsų ketveriukės spontaniškai prisijungęs brazilas, guodėsi, kad pavėlavo tik pusvalandį, kai mes pradėjome žygiuoti per Pirėnų kalnus. Keliavau kartu su pietų korėjiečiais, japonais, australais, prancūzais, sutikau ir du lietuvius iš Panevėžio, nusprendusius įveikti tik paskutinius 300 Camino de France kilometrus. Visus mano sutiktus bendrakeleivius siejo paprastumas, skirtingos idėjos dėl ko eina Camino. Džiaugiausi, kad amerikonai, australai, ispanai, jau beveik visi žino, kad mes ne dalis Rusijos ir mūsų kalba yra skirtinga, o Lietuvos krepšinio rinktinės pamokos olimpiadoje ar čempionatuose išlikę dažnam.

Patarimai besiruošiantiems pasekti jūsų pėdomis ir sėkmingai įveikti šį bene garsiausią piligrimų kelią?

Pirmoje vietoje, be abejonės, batai, batai, batai ir kojinės. Labai svarbu patogūs, žygiuose patikrinti batai ir turistinės kojinės. Sutikau piligrimų, kurių kojas puošė 4-5 ir daugiau pūslių. Išbandžiau kojų tepimą kremu arba vazelinu, tai pasiteisino ir, tikiu, prisidėjo prie pūslių išvengimo. Pakaitiniai lengvi sportbačiai bei basutės ar guminės šlepetės padės jūsų kojoms pailsėti ir išlikti sveikoms. Rekomenduojama, kad kuprinė būtų ~7-10 kg svorio, ir tai tikrai realu, jei keliaute šiltuoju metų laiku. Maksimaliai vengti svarstytinų daiktų vežimosi. Užtenka kuo lengvesnio miegmaišio, pvz.: +15C komfortas miegui, nes kalnuose esančiuose nakvynės namuose rasite antklodžių. Prieš ruošiantis kelionei, pavyzdžiui apsiribokite, kad maksimalus kuprinės svoris – 9 kg. Nepamirškite, kad apie du papildomi kilogramai susidarys dėl vandens, vaisių, t.t. Mano žiniomis šiuo metu iš Lietuvos patogiausia skristi su pigiomis avialinijomis Kaunas-Londonas (Stansted)-Biarritz (Bayonne), tiesa, naktį tenka praleisti Londono oro uoste arba pernakvoti viešbutyje, priklausomai nuo Jūsų komforto zonos. Iš Bayonne traukiniu (9,80eur) iki Saint Jean Pied de Port, oficialios Prancūzų kelio pradžios. Grįžimas iš Santiago de Compostelos per Frankfurtą į Kauną yra labai patogus ir greitas. Rekomenduočiau namie palikti visas išmaniąsias technologijas, kas padėtų visiškai atsiriboti nuo įtampos, streso, naujienų sekimo.

Nemokant ispaniškai nebus problemų šioje kelionėje?

Rekomenduočiau prieš Camino namie minimaliai pasimokyti ispanų kalbos, pagrindinių frazių, kad ir klausant youtube programoje ispanų pradžiamokslio. Ispanų kalbos žinios suteiktų daugiau žavesio Kelyje, nes ispanai retai kada kalba angliškai, daugiau tik didesniuose miestuose. Mūsų spontaniškai susidariusioje grupėje (amerikonai, vokietis, australė, brazilas) bendravome angliškai, tačiau keli kalbėjo ispaniškai.

Kokie šios kelionės kaštai?

Kelionės biudžetas priklauso nuo Jūsų komforto zonos. Gali netilpti ir į 50 eurų per dieną, tačiau viename interneto forume skaičiau, kad slovakė per mėnesį iš viso išleido 200 eurų. Be abejo, dažna jos nakvynė būdavo lauke, maistą, tikėtina, gaminosi pati. Optimalus kelionės dienos biudžetas 15-20 eurų Vasaros metu, kuomet pigesni vaisiai, manau, galima sutilpti į 13 eurų. Mano kelionės biudžetas išėjo 15 eurų per dieną plius lėktuvo bilietai (~100 eurų) ir lauktuvės. Nenumatytų išlaidų išvengiau. Nakvynė Albergue, taip vadinamuose nakvynės namuose, svyruoja tarp 5-7 eurai Municipal / valstybiniuose, 7-12 eurų Privative / privačiuose. Dar yra Donative Albergue arba aukojami, tačiau pastarieji išsilaiko tik iš piligrimų aukų, tad permiegojęs juose vis tiek ryte palikdavai ~5 eurus. Turintiems piligrimo pasą (dokumentas, patvirtinantis kad esi piligrimas) siūloma piligrimo meniu, ~ 8-10 eurų, už tai gaunant karštą ir saldų patiekalus, salotas ir vyno butelį. Sugebėdamas savarankiškai arba su kitais piligrimais pasigaminti vakarienę gali atsieiti 3-4 eurus. Problema, kad nevisose tavo nakvynei numatytose Albergue yra virtuvė, tad tenka pasinaudoti restorano ar baro paslaugomis. Dar viena problema, kad paskutinėje ~150 km Camino de France atkarpoje daugumoje Albergue yra nurodyta, kad yra virtuvė, tačiau joje nerasite jokių indų ar įrankių, tad reikia turėti savo. Papildomos išlaidos rytinei kavai, vaisiams, pietums ir sudaro likusią 15 eurų per dieną sumą.

Kas paliko didžiausią įspūdį?

Spontaniškai susidaranti piligrimų grupė, įdomūs pokalbiai, skirtingos kultūros, nežinomybė, kas lauks ateity, rūpesčių, problemų palikimas nuošalyje, kiekviena nakvynė skirtingose Albergue,- tai palieka didžiulį neišdildomą įspūdį.

Kiek numetėte svorio kulniuodamas diena iš dienos?

-4 kg. Nuolatinis fizinis krūvis puikiai degina kalorijas. Aktyvus laisvalaikis puikiai išlaisvina nuo įtampos, streso, nuolatinio bėgimo, tad jaunystė bent trumpam sugrįžo greitai.

Kaip jus pakeitė ši kelionė?

Realiausiai pasikeitimus įvertina ir į realybę sugrąžina žmona. Pasak jos, tapau geresnis ir kantresnis.

Ar dar kažką panašaus mėginsite?

Įveikęs Camino de France sau sakiau, kad tai puikus gyvenimo nuotykis, pilnai pateisinęs lūkesčius, tačiau antrą ar trečią kartą kartoti bei eiti 700 ar 800 km nenorėčiau, trūktų dinamikos. Nors sutikau žmonių, kurie ėjo antrą, trečią kartą, ėjo priešinga kryptimi. Sutikti skirtingi ir savaip įdomūs žmonės Kelyje matyt verčia tai pakartoti. Aš pats laikausi nuostatos, kad pasaulyje yra daug vietų, kuriuose verta apsilankyti, kad ir Camino de Norte Ispanijoje, fiziškai sudėtingesnis kelias. Mano svajonė yra apsilankyti ir pakeliauti Patagonijoje, Pietų Amerikoje. Š.m. organizuoju ir su draugais planuojame metų pabaigoje apsilankyti Omane, išbandyti kanjoningą (ėjimas ir leidimasis upe vaga, naudojantis alpinistine įranga), pasivaikščioti dykumoje, įkopti į viršūnę bei patirti lietuvių dar mažai pažįstamos šalies kultūrą. Įveikus Camino de France nuotykiai nesibaigia.

kelionės ir pramogos

 

 

 

 

DALINTIS