Itin reikalinga reali dvasinė praktika

Sveiki, mieli “Kelionės ir pramogos” skaitytojai, vėlei Jus kviečiame trumpam sugrįžti į Drakono ir Tigro šalį – Pietų Korėją. Po šiais metais išleistos Bo Haeng Sunim (Kęstučio Marčiulyno) knygos apie lietuvio gyvenimą bei patirtį įvairiuose Pietų Korėjos vienuolynuose „Laiškai iš Drakono kalnų”, kurios populiarumas pranoko visus lūkesčius, bei po ką tik pasirodžiusio Ievos straipsnio „Atostogos vienuolyne” pasipylė laiškų srautas. Mūsų skaitytojai prašo kuo daugiau parašyti apie atostogų galimybę Pietų Korėjos budistų vienuolynuose, apie tos šalies tradicijas, tikėjimą ir papročius.keliaujantys-korejos-vienuoliai.jpg Tenkindami jų prašymus, tęsiame straipsnių ciklą iš Pietų Korėjos. Šįkart kalbiname tikrą vienuolį Chungyoną – Pusokso vienuolyno, dalyvaujančio programoje „templestay”, vyriausiąjį abatą. Chungyonas atstovauja pačiam didžiausiam Pietų Korėjoje Čoge (Jogye) ordinui, kuriam priklauso ir lietuvis vienuolis Bo Haeng Sunim.do-bong-sn-ir-lietuvis-bo-haeng-sn.JPG

1200 gyvavimo metų
Jūs atstovaujate didžiausiai budizmo konfesijai Korėjoje – Čoge ordinui. Kuo jis ypatingas ir kuo skiriasi nuo kitų budizmo krypčių?

Išties, Čoge ordinas – didžiausia budizmo konfesija Korėjoje. Ji apjuosia daugiau kaip 25,6 tūkst. vienuolių ir jungia per 1,32 mln. pasauliečių. Turi 2501 šventyklą. Čoge ordinas skaičiuoja jau 1200 savo gyvavimo metų, nuo pat Silos Karalystės (57 m. pr. Kr.-935 m.) susikūrimo. Jam priklauso ir Jūsų minėtas vienuolis iš Lietuvos Bo Haeng Sunim. Pats sektos Čoge pavadinimas susijęs su Kinija, su kalnu, ant kurios gyveno šeštasis Kinijos budizmo patriarchas Huinengas (638-713m.). Pavadinimą mums suteikė vienuolis mokytojas Taego Bou (1301-1382 m.), sujungęs įvairiausias korėjiečių dzenbudizmo sektas į vieną. Visa Čoge ordino esmė yra meditacija.jogye-ordino-vyresnybe.jpghuineng-didysis-kinu-chan-meistras.jpg
Ordinas tikrai didžiulis, o didžiulė Čoge ordino vadovybė?
Šiuo metu Korėjos budizmo dvasinis lyderis yra 55 m. vienuolis Jaseungas. Jo titulas čončžon. Jis skiriamas penkeriems metams grupės gerbiamų ir turinčių jau geros patirties vienuolių tarybos. Paprastai šis žmogus budizmo praktikai būna paskyręs daugiau kaip 40 metų. Po šio vyriausio vienuolio seka jo padėjėjas. Šiuo metu šias pareigas eina vienuolis Jigwanas. Jis vykdo visokiausias administracines užduotis.
Kelio pradžia – pirmieji išbandymai
Perskaitę Bo Haeng Sunim autobiografinę knygą „Laiškai iš Drakono kalnų”, matome, kad norint tapti vienuoliu reikia įveikti sunkiausius išbandymus, eiti per ugnį, vandenį ir plieną…

Kiekvienas, norintis tapti vienuoliu, turi būtinai pabaigti mokyklą, turėti bent vidurinį išsilavinimą, be abejo, būti sveikas, kad galėtų tinkamai atlikti visas budistines praktikas. ruduo.jpgO jų mes turime įvairių – ir lengvų, ir labai sunkių. Kai kandidatas ateina į vienuolyną, nuskutami jo plaukai, barzda, jis aprengiamas vienuoliškais pilkais drabužiais.prideginimas-ir-tampi-vienuoliu.jpg Tai simbolizuoja visų ryšių nutraukimą su išoriniu pasauliu. Visą šį pereinamąjį laiką kandidatas mokosi giedoti budistines giesmes, taisyklingai daryti 108 nusilenkimus, tinkamai valgyti, medituoti, atlikti įvairiausius vienuolyno darbus, rūpintis savo likimo broliais. Be visų šių pareigų, jis turi uoliai studijuoti budistinį mokslą, visa tai, ko mokino pats Buda, stengtis priartėti prie dvasinės mokymo esmės. Po metų vienuolyno vyresnybė sprendžia, ar kandidatas tinkamas į vienuolius, ar ne. Jei jį visgi nusprendžia priimti, jis tampa „sami”, tai yra naujoku (jei tai moteris – „samini” naujoke), ir pasirenka mokytoją – pats arba pagal bendrą susitarimą. Naujasis vienuolis įšventinamas ir ima vykdyti esmines parengiamąsias taisykles. Jų yra dešimt: nežudyti, neimti to, kas ne tavo, laikytis celibato, nemeluoti, nevartoti alkoholio, valgyti griežtai tik tam tikru metu, nenešioti papuošalų, neieškoti malonumų užeigose, viešnamiuose, dainuojant, nusilenkimai-108.jpgšokiuose, neieškoti komforto, gyvenimo patogumų, nekaupti turtų.
Kitas žingsnis – mokslai viename iš budistų vienuolynų. Šiose specialiose mokyklose „sami” ir „samini” gvildena budistų tiesas, studijuoja budistų tekstus, mokosi kinų rašto, giedojimo, meditacijos ir visų kitų budistų praktikų, kurių čia tikrai netrūksta. Visa tai ir dar daugiau privalu naujai įšventintam budistų bendruomenės nariui. vienuoliai-nuskutami-pirmiausia-kaip-simbolis-visu-savo-prisirisimu-atsisakymu.jpgGalutinis mokymo tikslas – suprasti Budą. Po penkerių praktikos metų, jei mokytojas mano, kad mokinys to vertas, jis dar palypėja laiptuku aukščiau ir tampa visateisiu bendruomenės („sanghos”) nariu – „pigu” (moterys – „piguni”). „Pigu” – korėjietiškas variantas žodžio „bhiksu”, reiškiančio „gyvenantis paaukojimais”.
Visų savo nuomonių ir nuostatų atmetimas
Ką reiškia „suprasti Budą”?
Tai reiškia elgtis kaip budai, tapti buda. Tapti buda gali kiekvienas mūsų, ir tai yra didžioji budos mokymo demokratija. Nors nustatyti – tapo žmogus buda ar ne, beveik neįmanoma. Mes galime tik matyti, kad šis žmogus pasiekė aukštą lygį meditacijos ar kitoje dvasinėje praktikos plotmėje. Tiktai pats žmogus gali žinoti, kad jis buda.sventyklos-kiemas.jpg
Bet juk taip norisi pamatyti gyvą budą… Kaip atpažinti žmogų, tapusį buda?medituojama-stai-taip.jpg
Budizme didžiulį vaidmenį vaidina intuicija, jausmai. Neatsitiktinai budistai mėgsta posakį „plačiau atverki akis”. Iš anksto susidaryta nuomonė apie žmogų iki susitikimo su juo kuria klaidingą supratimą. Įsivaizdavimas, susiformavusios nuomonės, iki kol pažvelgsi į akis realybei, dažnai labai klaidina ir veda į aklavietes.
Galima manyti, kad visi užimantys aukštą padėtį vienuoliai yra budos?
Tapsmas buda visai nesusijęs su karjera.


Didysis klausimas – „Kas aš esu?”
Puiku, o galiu, pavyzdžiui, iš vienuolių išsirinkti mokytoją?

Be abejo, tik atminkite, kad ne visi vienuoliai gali turėti mokinių. Kad galėtų mokinti ir turėti mokinių, vienuolis dar turi praktikuoti kelerius metus, tapti nedideliu vienuolyno vyriausiuoju. Mokytojas savo mokiniais rūpinasi kaip tėvas savo vaikais, nes jie ir yra jo dvasiniai vaikai. Mokytojas ir materialiai padeda jiems.vienuoliai-iseje-pasivaikscioti-tarp-ilgu-meditaciju.jpgmazasis-vienuoliukas.jpg
Labai sunku pačiam eiti tobulėjimo keliu, daug lengviau suversti visą atsakomybę ant kieno kito pečių. Iš kur budistų vienuoliai semiasi tiek jėgų?
Pagal budizmą visa ko priežastys glūdi mumyse, o ne kituose. Pasitelkdami meditaciją, mes ieškome savo tikrosios prigimties ir atrandame visus atsakymus į atsakymus: „Kas aš esu?”, „Kodėl aš čia esu?”
Gyvenimas pagal varpo dūžius
Tikriausiai vienuolyno dienotvarkė padeda ugdyti žmogaus dvasines savybes, grūdina dvasią?

Taip. Gyvenimas vienuolyne prasideda iki aušros, 3 val. nakties. Vienas iš vienuolių (budėtojas) atsikelia šiek tiek ankščiau, apeina vienuolyno teritoriją, moktakas.jpgmuša moktaką (medinis mušamasis instrumentas, nepamainomas visų budistų giesmių atributas) ir gieda. Vienuoliai, išgirdę moktako garsą, pabunda. Po kiek laiko pradeda skambėti didysis varpas, būgnas, gongas ir medinė žuvis. Juos mes vadiname keturiais instrumentais. ruosiamasi-giesmems.jpgIšgirdę šiuos garsus, vienuoliai keliasi ir eina į bendrą giedojimo salę. Pagiedoję rytines giesmes, grįžta į savo vietas, susitvarko ir apie 6 val. vorele žingsniuoja pusryčiauti. 10 val. 30 min. vėlei giedojimas, o apie 12 val. 30 min. ryžių padalijimas ir pietūs. Po pietų iki 5 val. vakarienės – laisvas laikas. Jo metu vienuoliai atlieka jiems priskirtus darbus. Praėjus valandai po vakarienės, didžiojo vienuolyno varpo garsai praneša apie vakarinio giedojimo metą. Pagiedoję, apie 9 val. vakaro, vienuoliai gula miegoti.
Ar Korėjos budistai vienuoliai keliauja?
Taip. Keli tūkstančiai vienuolių vasarą ir žiemą medituoja vieni kalnuose ar praktikuodami viename ar kitame nuošaliame vienuolyne. Pavasarį ir rudenį jie keliauja po šalį, ieškodami sau Mokytojo ir tikrindami, ką išmoko.
Atrasti ir išskleisti savo tikrąją prigimtį.meditacija-vienuolyne.jpg
Kodėl šiuo metu budizmas Korėjoje ne toks populiarus kaip krikščionybė?
Nesakyčiau, kad budizmas mažiau populiarus, gal tiesiog šiuo metu mūsų mažiau ir galėtų būti daugiau mūsų pasekėjų. Regiu tris menkesnio budizmo populiarumo priežastis: agitacijos būdai ir panauda, istorinės aplinkybės, Vakarų kultūros įtaka. Pažvelkime į istorines aplinkybes – japonų okupacijos metu mes praradome daugelį savo budistinių tradicijų. Mūsų tikėjimą buvo stengiamasi „sujaponinti”, vienuoliai buvo verčiami vesti ir pan.korejieciai-pamaldus-zmones.jpg Aktyvus Vakarų tradicijų įsitvirtinimas susijęs su mūsų šalyje dislokuota didžiule amerikiečių kariuomene. Po skausmingo Korėjos karo 1950-1953 m. amerikiečių buvo prisiųsta pulkai. Tuometėje Korėjos visuomenėje krikščionių religijos atstovai buvo itin populiarūs. Jie statė mokyklas, ligonines, rengė įvairiausias humanitarines akcijas. Tačiau kiekviena konfesija turi savo išskirtinių bruožų. Krikščionys tiki, kad tik Dievas yra gelbėtojas. Jie visiškai pasikliauna Dievu, taip išspręsdami visas savo problemas. Tad dauguma krikščionių tarsi skubina savo gausius įsipareigojimus religijai ir Dievui. Bet budizme svarbu yra visai kas kita. Čia esmė atrasti ir išskleisti savo tikrąją prigimtį. Budizmo pasekėjas, uoliai ir kantriai einantis tuo keliu, pasieks tokį pat prašviesėjimą kaip ir buda. Todėl jam nebūtina niekur skubėti, kažką forsuoti, kiekvienas praeis ramiai savo kelią per tą laiką, kuris tam yra atseikėtas. zmoniu-gausa-per-zibintu-svente.jpgKrikščionybė – labai griežtas mokymas su itin išvystyta misionieriavimo sistema. Budistų taktika kitokia. Mes mokiname tuos, kam to reikia, kas to ieško ir be to negali. Mes praktikuojame ir mokinamės patys. Seniau žmonės, kurie norėjo mokymo, patys ieškodavo mokytojų, eidavo į vienuolynus, įveikdavo daugybę išbandymų, kol jiems atverdavo duris. Dabar viskas kitaip. Visagalis laikas šiek tiek viską pakoregavo, tiksliau – sutrumpino ir palengvino.
Druduo-korejos-sventyklos-varpas.jpgaugumai korėjiečių, netgi jei jie savęs nevadina budistais, labai artimas budistų požiūris į pasaulį bei supančią mus aplinką. Nuo prigimties nepabėgsi, nors ir kaip norėtum. Jie net nejausdami laikosi mūsų genuose esančių budistinių tradicijų, nors visiems tvirtina esą tikrų tikriausi krikščionys.
Trys brangenybės
Kaip Jūs tapote vienuoliu?

Gyvenau paprastoje korėjiečių šeimoje. Mokydamasis vis dažniau užsukdavau į vienuolyną, bet nebuvau dar tikras budistas. Mano pasirinkimui įtakos turėjo brolis – uolus budistas. Donguko universitete pasirinkau budizmo studijas. Mokiausi 4 metus. Daugelis baigusių šį universitetą netampa vienuoliais, bet aš neturėjau kito pasirinkimo. Visada maniau ir manau, kad būti budistų vienuoliu – pats geriausias pasirinkimas iš visų galimų gyvenimo kelių. Budistų vienuolio gyvenimas paprastas ir aiškus. Problemų, be abejo, yra, bet jos ne tokios ryškios kaip pasauliečių. Vienuolis esu daugiau kaip 19 metų.mazasis-vienuoliukass.jpg
Pas mus Lietuvoje labai domimasi budizmu? Kokiuose vienuolynuose Jūs patartumėte apsilankyti?vienas-is-triju-brangenybiu-haeinsa-vienuolynas.jpg
Mes ypač vertiname tris vienuolynus, susijusius su trimis budizmo brangenybėmis – buda, mokymu (dharma) ir sangha (bendruomene). Tongdosos vienuolynas, esantis Yangsano apskrityje, Gyeongsangnam-do provincijoje (netoli Pusano), įkūnija budą. Šiame vienuolyne saugomos budistų relikvijos. Dvasinis centras, dvasinė Korėjos budizmo mokykla stūkso būtent čia.
Kitas – Haeinsos vienuolynas (Kionsan-namdo provincija, Hapčhono apskritis) įkūnija dharmą. Korėjoje pagrindiniu budizmo tekstu laikoma Deimantinė sutra, o Haeinsos vienuolyne ir saugoma didžioji Tripitaka (sutrų rinkinys), dėl kurios kinų vienuolis Siuanczanas, padedamas ištikimų draugų Sun Ukuno, Šaseno ir Čžu Baczė, keliavo iki pat budos gimtinės Indijos. Korėjietiška Tripitaka (Tripitaka Koreana) jungia 80 000 medinių lentelių su surašytu Budos mokymu. Ir trečiasis – Songgwangsos vienuolynas, esantis Jeollanam-do provincijoje, Suncheono apskrityje, simbolizuoja nepalaužiamą vienuolių bendrystę sanghą. vienuoliai-sveikinasi.jpgDaugelis žymių vienuolių praktikavo šiame vienuolyne.korea-haeinsa-vienuolynas-kur-saugoma-tripitaka.jpg
Išsaugota harmonija ir švara
Kaip teisingai, neįžeidžiant tikinčiųjų jausmų, kitatikiui elgtis budistų vienuolyne?

Išties, vienuolynas budistui – pagrindinė vieta stipriai praktikai atlikti. Tai ir vienuolių namai. Kad harmonija, tvyranti šventyklose, būtų išsaugota (ypač ją moka sujaukti užsieniečiai), vienuolyno teritorijoje reikia elgtis tyliai, ramiai, be pykčio ir nedorų minčių. Kai sutiksite priešais ateinantį vienuolį, pamaldžiai suglauskite rankas ir jam nusilenkite.
Į vienuolyną įeikite pro šonines duris. Iki tol, kol atversite duris, nusilenkite ir, prilaikydami dešinę ranką, kaire ranka tyliai atverkite duris. Jei tai kairiosios pusės durys, į šventyklos patalpas turite žengti kaire koja, jei dešinės – dešine. Tas pats galioja ir išeinant. Kodėl? Kad nepasisuktumėte nugara į Budos atvaizdą.nusilenkimai-stai-tokie-vienuolynuose-korejos.jpgmeditacija-gamtoje.jpg
Dabar kaip lenktis. Tik įėję į šventyklą susiraskite pačiame centre esantį pagrindinį Budą ir iš juosmens jam nusilenkite. Delnai turi būti kartu krūtinės aukštyje (chapčagi). Sekite, kad nusilenkinėjant delniukai nebūtų atsukti į grindis, o būtų lygiagretūs krūtinei. Po to galite atsisėsti, bet tik ne salės viduryje, nes ten sėdi tik vienuoliai. Norėdami atsisveikinti su Buda, padarote žingsnį atgal ir nusilenkiate. Lenkiatės per juosmenį, tupiate po truputį, leidžiatės ant kelių, riečiatės, tuomet dešine ranka, paskui kaire ir pagaliau galva liečiate grindis. Nusilenkimo kulminacijos metu pėdas sukryžiuojate, kad kairė pėda būtų virš dešinės. Pakartokite tokį nusilenkimą du kartus, trečią kartą du sykius palieskite galva grindis ir atsistokite.temple-stay-programos-dalyviai-kitaip-laikini-vienuoliai.jpg Tai bus simboliški trys pagarbos budai, dharmai ir sanghai korėjietiški nusilenkimai. Paprastai vienuoliai kasdien tokių nusilenkimų padaro 108, intensyvios praktikos bei atsiskyrimų metų dešimtkart daugiau. Toks nusilenkimas laikomas Korėjoje aukščiausiu pagarbos ženklu. Jį atlikdamas žmogus parodo visą savo nuolankumą ir atsidavimą. Ir reikia juos atlikti su begaline fizine ir dvasine pagarba. soen-master-kyong-ho-seung-wu-75-patriarch-of-korean-buddhism.jpgTai ne paprastas kūno judesys, o kelias, jus nukreipiantis į tris brangenybes: budą, dharmą ir sanghą. Tad, kai Jūs lenkiatės pirmą kartą, galite sakyti mintyse: „Ieškau prieglobsčio budoje”, antrą kartą nusilenkdami tariate: „Ieškau prieglobsčio dharmoje” ir trečią – „Ieškau prieglobsčio sanghoje”. Tuo metu nemąstykite, ką aplinkiniai pamanys, susikoncentruokite ties tuo, ką darote, ką atliekate čia ir dabar. Tai svarbiausia.
Stenkitės nemaklinėti tarp žmonių, o ypač prieš juos, kai jie tuo metu nusilenkinėja, meldžiasi, gieda ar medituoja. Ypač taip mėgsta šmėžuoti palei tikinčiųjų veidus amerikiečiai ir europiečiai.
Tinkama energija praktikai
Apie nusilenkimus jau aišku, o kaip medituoti?meditacija1.jpg
Pirmiausia vienuolyne ar jo kieme susiraskite meditacijai ramią vietą. Juk medituoti galima visur, bet vienuoliai labiau mėgsta kalnus, jūros pakrantes, nuo kalnų čiurlenančius upelius, vietas, kur tvyro gera aura ir tinkama energija praktikai. Taigi, meditacija. Atsisėskite ant žemės ar ant pagalvėlės, meditacija-labai-svarbu-kasdien.JPGnugarą laikykite tiesią. Pasistenkite kairę koją uždėti ant dešinės šlaunies, o dešinę koją – ant kairės šlaunies, taip suteikdami sėdimai pozai tvirtumo. Įsitikinkite, kad Jūsų nugara tiesi, pečiai neiškrypę, lygūs. Sėdėsena turi būti tiesi, tvirta, be įtampos. Dešinį delniuką dėkite ant kelių, ant jo kairį delną išorine puse, kad pirštai lengvai liestųsi vieni su kitais. Tai ir bus lotoso sėdėsena, būtina Jūsų meditacijai. Prieš pradėdami medituoti, keletą kartų giliai įkvėpkite – pravėdinsite plaučius, tada kiek tik galite giliai įkvėpkite per nosį, palengva, ramiai pro nosį išpūskite. Kvėpuokite ramiai ir giliai. Taip kvėpuodami po truputį pradėkite mintimis koncentruotis į save, į tuos klausimus, kurie jus labiausiai jaudina šiame gyvenime. Mane, tarkim, jaudina klausimas: „Kas aš esu?” Štai su šiuo klausimu medituoju, vaikštau, valgau ir miegu. Jis mane visur lydi.vaiksciojimas-tarp-ilgu-meditaciju.jpg
Tikriausiai meditacija turi labai daug įvairių lygmenų?meditacija-energetinese-vietose.jpg
Visai ne, kiekvienas žmogus turi savo ypatumų. Viskas priklauso nuo praktikos stiliaus, nuo paties žmogaus. Svarbu, kaip tu tai darai. Kartais viena diena vienam gali duoti daugiau nei 365 dienos kitam. Tai lygiai tas pats, kaip kai kurie tikintieji eina į šventyklą kasdien jau 20 metų, bet negali įsiminti nė vieno giesmės žodžio. Būtina sutelkti mintis. Be jos ilgi metai praktikos gali būti be jokių rezultatų, o kasdieninė „meditacija” – ne meditacija. Būtinas ne beždžioniškas mėgdžiojimas, stengimasis kažką kopijuoti, bet rimta vidinė praktika. Reali dvasinė praktika. Tuomet gal kažkas ir bus…..
Ačiū už pokalbį.
Pijus Laila

korea-songgwangsa-vienuolyno-tapyba.jpgkorea-songgwangsa-vienuolyno-kiemas.jpgkorea-haeinsa-vienuolynas-kur-saugoma-tripitaka-koreana.jpg

haeinsa-vienuolyno-varpas.jpghaeinsa-vienuolyno-sodas-pasivaikciojimams-tarp-intensyviu-meditaciju.jpgkorea-songgwangsa-vienuolyno-zibintai-skirti-budos-gimimo-dienai.jpg

korea-songgwangsa-vienuolynas.jpggraziose-vietose-isikure-sventyklos-pritraukia-aibes-zmoniu.jpgtemple-bomosa-ruduo-iii.jpg

donghwansa.jpgsventyklu-stogai.jpgvienuolynu-stogai.jpg

vienuolynu-architektura.jpgvienuolynas-kalnuose-rudeni-velu.jpgvienuolyno-varpas.jpg

vienuolyno-varpelis.jpgsventykla-ziema.jpgsventykla-kalnuose.jpg

stupos-budistines.jpgdievai-saugantys-sventykla.jpgvienuoliai-siuose-induose-sau-ziemai-ruosia-raugintus-kopustus-kimchi.jpg

vienuolynai-statomi-vaizdingose-vietose.jpgruduo-4-buda-33m.jpgruduo-1.jpg

ruduo-korejos-sventyklos-varpas.jpgkimchi-su-astriu-pipiru-jau-paruosta.jpgdharmos-ratas.jpg

DALINTIS